pòlka (< ček.), liaudies šokis. Muzikinis metras 2/4, tempas greitas. Šokama poromis ratu. Atsirado apie 1830 Bohemijoje. Manoma, pavadinimas kilo iš čekų kalbos žodžio půlka – pusė (žingsnio), kitais duomenimis – iš polka – lenkė. Polkos judesiams turėjo įtakos ekosezas. 19 a. kaip pramoginis šokis polka paplito Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje. Lietuvoje pradėta šokti apie 1855. Yra keletas variantų (pagal žingsnį – bėgtinė, tūptinė, pasiutpolkė; pagal šokio planą – trampolkė, polka su ragučiais, pintuvių polka). Polkos ritmas ir žingsnis turėjo įtakos daugeliui lietuvių liaudies šokių.
Kūryboje polkos muziką vartojo A. L. Dvořákas, S. Moniuszko, B. Smetana, P. Čaikovskis, S. Rachmaninovas, A. Rubinšteinas, I. Stravinskis, D. Šostakovičius, J. Juzeliūnas, J. Pakalnis.