Pòlocko architektūrà
Šv. Sofijos soboras Polocke (1044–66, 1762 rekonstruotas architekto J. K. Glaubico)
Išliko 18 a. viduryje susiklostęs taisyklingo plano senamiestis. Šv. Sofijos soboras – vienas seniausių senosios Rusios statinių Baltarusijoje (1044–66, 1607 ir 1642 degė, 1710 per sprogimą labai nukentėjo, išliko 11–12 a. pradžios freskos, 1762 architekto J. K. Glaubico rekonstruotas įgavo Vilniaus baroko mokyklos architektūros bruožų, 1914 restauruotas, dabar jame Sofijos soboro architektūros muziejus, miesto kultūros ir muzikos centras). Išganytojo ir šv. Eufrosinijos Polockietės stačiatikių moterų vienuolynas (įkurtas 1128 šv. Eufrosinijos Polockietės, nuo 1910 čia saugomos jos relikvijos) su Viešpaties Apsireiškimo cerkve (12 a., išliko 12 a. freskos, restauruota 2007 ir 2009) ir Šv. Kryžiaus Išaukštinimo soboru (1893–99, architektas V. Koršikovas), Viešpaties Apsireiškimo vienuolynas (1761–79, dabar gyvenamieji namai) su Dievo Apvaizdos soboru (pradėtas 1761, restauruotas 1981, 1991 grąžintas tikintiesiems), Švč. Dievo Motinos Globos cerkvė (1905, restauruota 2004).
Kiti žymesni statiniai: barokinis gyvenamasis namas (18 a. antra pusė), Polocko jėzuitų akademijos pastatų kompleksas (apie 1750), neogotikinė liuteronų bažnyčia (19–20 a., dabar Krašto muziejus), Šv. Andriejaus Bobolos bažnyčia (1997). Paminklai: P. Skorinos (1974, skulptoriai A. Zaspickis, A. ir I. Glebovai, architektas B. Marokinas), Šv. Eufrosinijos Polockietės (2000, skulptorius V. Golubevas).
2271
-Polockas