Polòmės kultūrà, Rytų Europos archeologinė kultūra.
Gyvavo 5–9 a. Prieuralėje – Čepcos upės (Viatkos kairysis intakas) aukštupio baseine. Pavadinta pagal 20 a. pradžioje rastus pilkapynus ties Polomės kaimu (dabar Udmurtija).
Žmonės gyveno antžeminiuose 12 × 7 m dydžio mediniuose pastatuose su židiniais ant molinio pagrindo (randama ir stulpinių ūkinės paskirties pastatų), vertėsi lydimine žemdirbyste, gyvulininkyste, medžiokle, žvejyba. Piliakalniai dideli, jų aikštelės 10–20 ha ploto, juosiamos didelių pylimų.
Pagrindiniai amatai: puodininkystė (puodai su pusapvaliais dugneliais), kalvystė (keturbriauniai, lapo formos įmoviniai ietigaliai, strėlių antgaliai su dviem užbarzdomis, vienašmeniai kalavijai), juvelyrika (auskarai, segės, zoomorfiniai pakabučiai), kaulo ir rago apdirbimas. Gyventojai nedegintų mirusiųjų palaikus karstuose arba suvyniotus į beržo tošį laidodavo kapinynuose prie gyvenviečių arba upių pakrančių. Įkapės buvo dedamos į beržines dėžutes arba šalia mirusiojo galvos. Polomės kultūrą pakeitė Čepcos kultūra.
L: V. Gening Archeologičeskie pamjatniki Udmurtii Iževsk 1958.
3044