polonizmai

polonzmai, žodžiai ar posakiai, paimti iš lenkų kalbos arba sudaryti lenkų kalbos pavyzdžiu. Skiriami leksiniai (pvz., ponas < lenkų pan; ponia < lenkų pani; paprastas < lenkų po prostu; kulka < lenkų kulka), semantiniai (pvz., lapkritis < lenkų listopad; rugpjūtis < lenkų sierpień; degtinė < lenkų gorzałka < grzać ‘šildyti, deginti’) polonizmai. Lietuvių kalboje polonizmai pradėjo smarkiai plisti nuo Liublino unijos 1569. Dar 20 a. pr. skolinių iš lenkų kalbos buvo labai daug, bet 1918 susikūrus nepriklausomai Lietuvos Respublikai buvo pradėta keisti tuomet paplitusius slavizmus lietuviškais atitikmenimis. Daugiausia polonizmų išlikę lietuvių kalbos tarmėse: griekas ‘nuodėmė’ < lenkų grzech; bagočius ‘turtuolis’ < lenkų bogacz; veselė ‘vestuvės’ < lenkų wesele; pliotkarkė ‘liežuvautoja’ < lenkų plotkarka; ale ‘bet’ < lenkų ale ir kiti.

1162