Poltãvos srits (Полтавська область, Poltavska oblast) yra Ukrainos vidurinės dalies rytuose.
Plotas 28 748 km2. 1,37 mln. gyventojų (2021); gyvena daugiausia ukrainiečiai (91,4 % srities gyventojų; 2001 surašymo duomenys), rusai (7,2 %), baltarusiai (0,4 %), armėnai, moldavai, žydai ir kiti. Centras – Poltava (283 400 gyventojų, 2021). Kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2021): Kremenčukas (217,7), Horišni Plavnios (50,4), Lubnai (44,6), Myrhorodas (38,5). Miesto gyventojų 58,7 % (2001 surašymo duomenys). Gyventojų vidutinis tankis 47,7 žm./km2. Poltavos sritis suskirstyta į 4 rajonus (iki 2020 buvo 25 rajonai). Sritis įkurta 1937.
Poltavos sritis užima Padnieprės žemumos pietinę dalį. Paviršius – terasinės lygumos, suskaidytos gilių upių slėnių, griovų ir raguvų. Vidutinių platumų žemyninis klimatas. Sausio vidutinė temperatūra –6,5 °C, liepos 21 °C. Per metus iškrinta 430–560 mm kritulių. Didžiausia upė – Dniepras (teka srities pietvakariniu pakraščiu) su intakais Vorskla, Psiolu, Sula. Srities pietvakariuose yra Kremenčuko tvenkinio dalis. Dirvožemiai daugiausia juodžemiai. 7,5 % teritorijos užima miškai (daugiausia auga ąžuolai, uosiai, guobos, klevai, eglės, yra skroblų, lazdynų). Dendrologijos parkas, 2 miško rezervatai.
Gaunama nafta, dujos (Glinsko–Rozbiševsko, Rudovsko, Andrijaševsko, Charkovecko, Jurjevsko telkiniai). Kasama geležies rūda (Horišni Plavnių telkinys) – geležingieji kvarcitai (iki 40 % geležies) ir marteninė rūda (iki 58 % geležies). Juodoji metalurgija (geležies rūdos sodrinimas, plieno gamyba), mašinų (kelių tiesimo, vagonų, sunkiųjų automobilių, staklių, kompresorių) gamyba, elektrotechnikos (elektrinių lokomotyvų, elektrinių variklių), naftos chemijos, naftos perdirbimo, chemijos (gumos, plastikų, polietileninių vamzdžių, sintetinio pluošto, muilo, ploviklių), statybinių medžiagų (gelžbetonio, cemento, keramikos), medienos apdirbimo, baldų, popieriaus, farmacijos, tekstilės (mezgimo, trikotažo, siuvimo, medvilnės), maisto (malimo, mėsos, pieno, cukraus, konservų, gėrimų, tabako) pramonė. Pramonės didžiausi centrai – Poltava, Horišni Plavnios, Kremenčukas, Lubnai. Auginama kviečiai, miežiai, pupiniai augalai, cukriniai runkeliai, bulvės ir kitos daržovės, veisiama galvijai, avys, ožkos, naminiai paukščiai. Svarbiausi geležinkeliai ir plentai: Charkovas–Poltava–Lubnai–Kijevas, Kremenčukas–Poltava–Charkovas. Urengojaus–Pomarų (abu Rusija)–Užhorodo, Šebelinkos–Poltavos–Kijevo dujotiekiai, Odesos–Kremenčuko–Sumų naftotiekis. Upių uostas (Kremenčuke), oro uostas (Poltavoje). Myrhorodo balneologijos ir purvo kurortas.