polucitas

polucitas

poluctas, poluksas (pagal graikų mitų herojaus Polukso vardą), silikatų klasės ceolitų grupės mineralas (Cs,Na)[AlSi₂O₆]·nH₂O. Kristalai kubinės singonijos, kubo formos; sudaro masyvius arba grūdėtus agregatus. Kartais turi kalio ir rubidžio priemaišų. Polucitas būna bespalvis arba baltos, pilkos spalvos. Skaidrus. Bruožas (miltelių spalva) baltas. Blizgesys stiklo, lūžyje riebus. Lūžis kriauklėtas. Kietumas 6,5. Tankis 2860–2900 kg/m³. Trapus. Polucitas susidaro hidroterminių procesų metu; randamas granito tuštumose ir pegmatituose kartu su ličio mineralais (petalitu, lepidolitu, ambligonitu) bei kvarcu. Dūlant polucitas virsta molio mineralais. Polucitas yra svarbiausias cezio rūdos mineralas, iš jo gaunamas rubidis. Naudojamas keramikoje, elektrotechnikoje. Polucito telkinių yra Italijoje (Elba), Jungtinėse Amerikos Valstijose (Pietų Dakotos valstija), Kanadoje (Manitobos provincija), Kazachijoje, Namibijoje, Švedijoje (Varuträskas).