Pomerančiuko efektas

Pomerančiùko efèktas, šilumos sugertis, skystajam heliui ³He kietėjant žemesnėje negu 0,3 K temperatūroje ir didesniame negu 2,9 Mpa slėgyje. Kietėjant įprastiems skysčiams šiluma išsiskiria. Skystojo ³He entropija 0,3 K temperatūroje yra mažesnė negu kietojo ³He, todėl susidarant kietajam ³He skystasis sugeria šilumą. Pagal Clausijaus ir Clapeyrono lygtį ³He lydymosi temperatūros priklausomybė nuo slėgio t. p. anomali: didėjant slėgiui lydymosi temperatūra žemėja. Pomerančiuko efektu naudojamasi labai žemai temperatūrai (iki 1 mK) gauti: adiabatiškai slegiant ³He, skystasis ³He virsta kietuoju ir temperatūra žemėja. Žemesnėje negu 1 mK temperatūroje kietojo ³He branduolių sukiniai orientuojasi viena kryptimi, staigiai sumažėja entropija ir Pomerančiuko efektas išnyksta. Pomerančiuko efektą 1950 teoriškai numatė I. Pomerančiukas, 1957 eksperimentiškai aptiko Williamas Martinas Fairbankas ir Guyʼus Waltersas (abu Jungtinės Amerikos Valstijos).