Pomerãnija (lot. Pomerania, vok. Pommern, lenk. Pomorze Zachodnie), istorinė sritis Baltijos pietiniame krante. Apima Lenkijos Vakarų Pamario vaivadiją ir Vokietijos Meklenburgo-Pomeranijos žemės dalį. Dar vadinama Vakarų Pamariu (Pamarys).
10–11 a. Pomeranija, kurioje gyveno daugiausiai pamarėnai, priklausė Lenkijai. 1170 susikūrė Pomeranijos kunigaikštystė (vėliau ji suskilo į keletą kunigaikštysčių), kuri nuo 1181 buvo pavaldi Šventajai Romos imperijai. 13 a. prasidėjus vokiečių kolonistų antplūdžiui, iki 16 a. daugelis vietos gyventojų suvokietėjo (bet iki 21 a. pradžios išliko Pomeranijos gyventojų, mokančių kašubų kalbą). Iki 1637 Pomeraniją valdė vakarų pamarėnų kunigaikščių dinastija. Jai išmirus, pagal Trisdešimties metų karą baigusią 1648 Vestfalijos taikos sutartį Pomeranija buvo padalyta: vakarų žemes gavo Švedija, rytines – Brandenburgas (nuo 1701 Prūsijos karalystė). Iki 1815 Prūsijai atiteko visa Pomeranija. 1815–45 ji buvo Prūsijos provincija.