Pomerãnijos kultūrà, Ryt Pãmario kultūrà, veidnių ùrnų kultūrà, Vidurio rytų Europos archeologinė kultūra.
Gyvavo 7–3 a. pr. Kr. dabartinėje Šiaurės Lenkijos ir Baltarusijos teritorijoje. Gyventojai vertėsi gyvulininkyste (arkliai, karvės, kiaulės, avys, ožkos), žemdirbyste (kviečiai, rugiai, soros, avižos), žvejyba, maisto rinkimu. Kūrėsi neįtvirtintose mažose gyvenvietėse, gyveno stulpinės konstrukcijos antžeminiuose ir pusiau žeminiuose būstuose. Svarbiausi amatai: juvelyrika (gintariniai papuošalai), puodininkystė (dubenys profiliuotais krašteliais, puodai su kiaušinio formos pilveliais, juodos spalvos urnos).
Pomeranijos kultūros veidinė urna
Pomeranijos kultūros žmonės iš akmens, kaulo ir rago gamino buities daiktus. Sudegintų mirusiųjų palaikus antropomorfinėse urnose (iki 4 a. pr. Kr.) laidojo pilkapiuose esančiose akmeninėse dėžėse; įkapės: papuošalai, darbo įrankiai, kartais ginklai. Šios kultūros žmonės siejami su baltų, kai kurių tyrinėtojų – su germanų protėviais. Pomeranijos kultūrą pakeitė Oksywų kultūra.