Pompėjų architektūra

Pompjų architektūrà

Pompėjų griuvėsiai

Šalia dabartinio miesto atkasti antikos miesto Pompėjų (6–1 a. pr. Kr.) griuvėsiai (su Herkulanėju ir Torre Annunziata – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1997): dorėniškosios šventyklos ant trikampio forumo terasos (6 a. pr. Kr., vienos seniausių Pompėjų statinių), kalkakmenio miesto sienos (5–4 a. pr. Kr.) su 8 vartais (2 a. pr. Kr.), forumo su kolonada (vadinamąja bazilika), Apolono, Izidės šventyklos, palestros (visi apie 2 a. pr. Kr.), Jupiterio ir Vespasiano šventyklų, pirčių, turgų, teatrų, odeono, amfiteatro, kurijos (visi apie 1 a. pr. Kr.), freskomis dekoruotų gyvenamųjų namų su atrijais (3 a. pr. Kr.–1 a.), vyninių, krautuvėlių, amatininkų dirbtuvių, fontanų; atkasta ir vandentiekio liekanų.

Rasta freskų (3 a. pr. Kr.–1 a. Misterijų ir Boscorealės vilų, Vetijų ir Fauno namų puošyba), mozaikų (Aleksandro Makedoniečio kova su Darėju Fauno name, apie 1 a. pr. Kr.), marmuro ir bronzos skulptūrų, kitų meno dirbinių, vazų, namų apyvokos daiktų (radiniai saugomi Neapolio nacionaliniame archeologijos muziejuje). Už miesto atkasta nekropolio, užmiesčio vilų (Misterijų vila) griuvėsių.

Žymesni dabartinio miesto statiniai: Rožinio Švč. Mergelės Marijos vienuolyno bazilika (pradėta 1876, architektas A. Cua, išplėsta 1939, architektas M. Chiappetta; yra L. Giordano paveikslų) ir varpinė (1925, architektai Aristide ir Pio Leonori).

2271

-Pompėja; -Pompėjos architektūra

Pompėjai

Pompėjų istorija

Pompėjų archeologiniai tyrinėjimai