Pompėjus
Pompjus, Sèkstas Pompjus Mãgnus Pjus (Sextus Pompeius Magnus Pius) apie 75 pr. Kr. 35 pr. Kr.Miletas, Romos karvedys ir politikas. Pompėjaus Didžiojo jauniausias sūnus.
Žuvus tėvui kariavo su Cezariu Afrikoje (48–46), Ispanijoje (46–44). Po Cezario nužudymo (44 pr. Kr.) Antonijaus pasiūlymu paskirtas laivyno vadu. Užėmė Siciliją ir kitas salas, blokavo Italijos pakrantes, globojo vergus atbėgėlius ir tremtinius. 43 pr. Kr. antrojo triumvirato paskelbtas už įstatymo ribų.
37 pr. Kr. įveikė Oktaviano laivyną Messinos jūrų mūšyje, bet 36 jo laivyną prie Milų ir Naulocho sumušė Oktaviano karvedys Agripa. Pompėjus pabėgo į Mažąją Aziją; Milete suimtas ir Antonijaus vietininko be teismo nužudytas. Tai prieštaravo Romos respublikos įstatymams. Kilus Antonijaus ir Oktaviano nesantaikai, šis Pompėjaus nužudymu rėmėsi kaip vienu teisinių argumentų prieš Antonijų.