põnai, 14 a. pabaigos–18 a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų įtakingiausia grupė. Terminas perimtas iš lenkų. Iš pradžių ponais buvo vadinami tik didikai, kilę iš bajorų, nuo 16 a. – išlikę žymesni kunigaikščiai. Ponai buvo ir katalikų vyskupai. Žymiausios ponų giminės: Astikai, Chodkevičiai, Giedraičiai, Goštautai, Kęsgailos, Kiškos, Oginskiai, Pacai, Pociejai, Radvilos, Sapiegos, Tiškevičiai. Iki 1564–66 administracinių teritorinių ir teismų reformų sudarė paskirą bajorijos socialinį sluoksnį. Nuo 15 a. pradžios įgijo didesnę įtaką už sritinius kunigaikščius. Jų įtaka rėmėsi padidėjusia imunitetine žemėvalda (16 a. apie 1/5 bendros feodalinės žemėvaldos), išimtine teise užimti aukščiausias valstybines tarnybas. 15 a. pirmoje pusėje ponai sudarė Ponų Tarybą. Aukšto rango centro pareigūnai (etmonai, iždininkas, kancleris, pakancleris, maršalka) buvo vadinami urėdiniais ponais (urėdas). Po 16 a. vidurio reformų ponai prarado išimtines ir politines teises, bet ir toliau dauguma jų buvo aukšti pareigūnai (Abiejų Tautų Respublikos Senato nariai), turėjo didžiausią galią apskrities bajorų seimeliuose. Lietuvą prijungus prie Rusijos imperijos (1795) ponai susiliejo su stambiąja imperijos bajorija.
683