pončas

pònčas (isp. poncho < kečujų k.), apsiaustas iš keturkampio audeklo su iškarpa viduryje galvai iškišti. Vilki Lotynų Amerikos tautos. Kai kurios indėnų tautos pončus siuva iš dviejų keturkampių audinio (dažniausiai vilnonio, dryžuoto) gabalų. Manoma, pončus iki ispanų kolonizacijos vilkėjo inkų imperijos gyventojai, Patagonijos indėnai. Pončas tapo tradiciniu Andų, vėliau visos Pietų ir Centrinės Amerikos vietinių gyventojų drabužiu. Panašius apsiaustus iš kailio dėvi dajakai (Kalimantano sala), iš tapos (medžiagos iš karnų) – polineziečiai. Nuo 20 amžiaus 7 dešimtmečio daugelyje šalių tapo populiarūs pončo tipo moteriški ir vaikiški apsiaustai. Jų kraštai dažnai puošiami kutais, būna iškarpos rankoms.