Pòncijus Pilõtas (lot. Pontius Pilatus) ? po 36, Romos Judėjos provincijos valdytojas (26–36). Pasak filosofo Filono Aleksandriečio, Poncijus Pilotas yra atsakingas už daugelį be teismo įvykdytų mirties bausmių. Pagal NT (Mk 15; Mt 27; Lk 3, 1; 13, 1; 23; Jn 18; 19; Apd 3, 13; 4, 27; 13, 28; 1 Tim 6, 13) ir Juozapo Flavijaus teigimu, Poncijus Pilotas pasmerkęs nukryžiuoti Jėzų Kristų; patvirtinęs nuosprendį, senu judėjų papročiu, simbolizuojančiu nekaltumą dėl pralieto kraujo, minios akivaizdoje nusiplovęs rankas (iš to kilęs posakis nusiplauti rankas). 35 po Kr. žiauriai susidorojo su samariečiais; jiems pasiskundus, Romos Sirijos legato Vitelijaus buvo pašalintas iš pareigų ir grąžintas į Romą. Tolesnis Poncijaus Piloto likimas nežinomas. Pasak vienų šaltinių, jis buvo išsiųstas į Galiją, kur įvairios nelaimės privertė jį nusižudyti; kitų teigimu, Poncijų Pilotą nužudė imperatorius Neronas.
Poncijus Pilotas plauna rankas (aliejus, 1663, dailininkas Mattia Pretti, Metropolitano meno muziejus Niujorke)
Pamažu Poncijaus Piloto įvaizdis krikščionių literatūroje pakito; kai kurie apokrifai jį vaizduoja atsivertusį į krikščionybę ir atgailaujantį, o Etiopų Stačiatikių Bažnyčia jį ir jo žmoną Prokulą paskelbė šventaisiais.
1961 Cezarėjoje, kurioje buvo Romos Judėjos provincijos vietininko rezidencija, italų archeologų rasti radiniai (pirmieji archeologiniai, patvirtinantys buvus Poncijaus Piloto egzistavimą) liudija, kad jis, kaip ir kiti 6–41 po Kr. Judėjos valdytojai, veikiausiai buvo prefektas.
Poncijus Pilotas tapo kai kurių rašytojų (M. Bulgakovo, A. France’o, J. Londono, Č. Aitmatovo ir kitų), dailininkų (Rembrandto), kinematografininkų kūrinių herojumi.