Poniatovskiai

Poniatòvskiai (Poniatowscy), Lenkijos didikų giminė, nuo 1764 kunigaikščiai. 15–16 a. Poniatovskiai buvo smulkūs Liublino vaivadijos bajorai. 17 a. pradžioje keli giminės atstovai atsikėlė į Krokuvos vaivadiją. Tarnaudami Lubomirskiams pamažu užėmė aukštesnę socialinę padėtį. Didikų statusą Poniatovskiai įgijo Stanisławo (S. Poniatowski; 1676–1762), kuris vedė K. Čartoriskaitę ir tapo vienu Familijos grupuotės vadovų, pastangomis. Jo sūnūs: Stanislovas Augustas (Stanislovas Augustas Poniatovskis; 1732–1798) buvo paskutinis Abiejų Tautų Respublikos valdovas (1764–95), Michałas Jerzy (1736–1794) – paskutinis Lenkijos ir Lietuvos primas (nuo 1784), Andrzejus (1734–1773) – Austrijos kariuomenės karininkas ir neoficialus Abiejų Tautų Respublikos pasiuntinys Vienoje, Kazimierzas (1721–1800) – Familijos veikėjas, Lenkijos dvaro pakamaris (nuo 1742). Andrzejaus sūnus Józefas Antonis (J. A. Poniatowski; 1763–1813) buvo Varšuvos kunigaikštystės kariuomenės vyriausiasis vadas ir Prancūzijos maršalas, Kazimierzo sūnus Stanisławas (1754–1833) – Lietuvos didysis iždininkas (1784–91), 1791 apsigyveno Italijoje. Tarp jo palikuonių – Prancūzijos politikas Michelis (1922–2002), kuris 1973–74 buvo sveikatos apsaugos, 1974–77 – vidaus reikalų ministras.