ponòras (serbų k. ponor), pragor, karstinės dubės arba dubumos (poljės) dugno natūrali nedidelio skersmens anga (kartais užpyldyta uolienų nuolaužomis), kuria paviršinis vandens srautas nuteka į požeminius (karstinius) urvus. Karstinių urvų sistemos dalis (kartais į urvą galima patekti tik per ponorą). Dažniausiai būna plyšio, skylės, apvalaus šulinio, kanalo arba piltuvo formos. Kartais ponorų pasitaiko upės vagoje arba ežero dugne. Ponorai paplitę visame pasaulyje. Žymiausi yra Karpatuose ir Dinarų kalnyne, Graikijoje, Turkijoje ir Jungtinių Amerikos Valstijų pietinėje dalyje. Ponoras, kuris dėl požeminio vandens režimo periodiškai virsta versme, vadinamas estavele. Lietuvoje ponorų yra Šiaurės Lietuvos karstiniame regione.
ponoras Monte de Fóses papėdėje (Dolomitinės Alpės)
ponoras (Šiaurės Lietuvos karstinis regionas)
-Estavelė
1576