Pòntas (gr. Pontos), Ponto karalystė, helenistinė valstybė, gyvavusi apie 301–64 pr. Kr. Mažojoje Azijoje.
Teritorija ir gyventojai
Ponto karalystę iš Makedonijos išsivadavusiose Mažosios Azijos šiaurės rytų srityse įkūrė Mitridatas II (iš persų Achaimenidų giminės; kartais vadinamas Mitridatu I). Iš pradžių dauguma gyventojų buvo kapadokai (priskiriami hetitų kalbomis kalbėjusioms gentims); sostinė Amasėja. Ilgainiui prie Ponto buvo prijungta Ponto Eukseino jūros (iš čia Ponto pavadinimas) pakrantės graikų miestai iki Trapezunto. Patekę į Ponto sudėtį graikų miestai liko svarbūs amatų ir prekybos centrai, turėjo dalinę autonomiją. Upių slėniuose gyventojai daugiausiai vertėsi žemdirbyste, kalnų ir stepių rajonuose – gyvulininkyste. Šalyje buvo gausu geležies ir sidabro rūdos. Ponto valdantįjį sluoksnį sudarė žemvaldžiai, kurie pamažu perėmė graikų kultūrą, kalbą ir raštą.
Ponto karalystė ir jos valdos
Užsienio politika
Pontas vykdė intensyvią užsienio politiką. Dėl nuolatinių karų jo sienos vis keitėsi. Farnakas I (apie 185–169) 183 užgrobė Sinopą (padarė ją savo rezidencija); prie Ponto buvo prijungti Kerasunto, Kitoro, Armenos, Trapezunto miestai ir kitos žemės. Farnako I ir jo įpėdinių laikais buvo užmegzti politiniai ir ekonominiai ryšiai su Atėnais, Delo sala. Valdant Mitridatui V (apie 150–apie 120) buvo sukurta graikų pavyzdžio samdomoji kariuomenė, kuriai vadovavo graikų vadai, pradėta karo laivyno statyba.
Karai su Roma ir Ponto žlugimas
Ponto didžiosios galybės laikai – Mitridato VI Eupatoro valdymas (121–63). 2 a. pr. Kr. pabaigoje prie Ponto buvo prijungta Bosporo karalystė. 1 a. pr. Kr. pradžioje Pontas tapo galingiausia helenistinio pasaulio valstybe. Mitridatas VI Eupatoras kartu su Armėnijos karaliumi Tigranu II pradėjo karą su Roma. Per I Mitridato karą (89–84) jis užėmė Bitiniją, Kapadokiją, Galatiją, Romos valdas Mažojoje Azijoje ir per Makedoniją įsiveržė į Graikiją. Užimtose žemėse buvo išžudyta apie 80 000 romėnų ir italikų, jų žemės konfiskuotos, o vergai paskelbti laisvais. Bet 86 pr. Kr. Romos karvedys Sula sumušė Mitridatą VI Eupatorą Graikijoje ir persikėlė į Mažąją Aziją. Graikų miestai, nepatenkinti išaugusiais mokesčiais ir Mitridato VI Eupatoro vidaus politika, sukilo. 84 pr. Kr. Mitridatas VI Eupatoras buvo priverstas sudaryti su Sula taikos sutartį, pagal ją prarado visas Mažojoje Azijoje užimtas žemes, atidavė Romai karo laivyną ir turėjo sumokėti 2000 talentų kontribuciją.
83–81 vyko II Mitridato karas, kurį pradėjo romėnai; karas baigėsi be pasikeitimų. III Mitridato karas (74–63) vėl baigėsi Ponto pralaimėjimu; 71 Romos kariuomenė okupavo šalį. 63 Ponto vakarinė dalis buvo prijungta prie romėnų Bitinijos provincijos ir sukurta Bitinijos ir Ponto provincija; rytinė dalis atiduota Romos sąjungininkams (vėliau atiteko Romai).