Pontevedra (Pontevedrà), miestas Ispanijos šiaurės vakaruose, Galisijoje, prie Atlanto vandenyno Pontevedros įlankos ir Lérezo upės žiočių; provincijos centras.
83 000 gyventojų (2019).
Poilsinių laivų uostas. Pontevedros priešuostis Marínas (apie 7 km į pietvakarius nuo Pondevedros) – karinio jūrų laivyno bazė, prekybos ir žvejybos uostas.
Per Pontevedrą eina La Coruños–Santiago de Compostelos–Vigo geležinkelis ir automobilių magistralė. Maisto (žuvų konservavimo), medienos apdirbimo, popieriaus, chemijos (mineralinių trąšų), tekstilės, siuvimo, odos, keramikos pramonė; mašinų gamyba, spalvotoji metalurgija. Javų, vyno, vaisių prekybos centras. Pontevedroje yra Caixanova kredito unijos (viena didžiausių Ispanijoje) būstinė. Turizmas. Pajūrio kurortas.
Vigo universiteto, Ispanijos nacionalinio nuotolinių studijų universiteto skyriai.
Pontevedros muziejus. Teatras. Gotikinė Šv. Pranciškaus vienuolyno bažnyčia (14 a., 13 a. portalas), Didžioji Švč. Mergelės Marijos bazilika (16 a.), koplyčia La Peregrina (1778).
Istorija
Manoma, apie 1 a. įkurta romėnų. Iš pradžių buvo kaimelis, 5−6 a. Pirėnų pusiasalio šiaurės vakarinę dalį valdant svebų karaliams tapo nedideliu miestu. Viduriniais amžiais Pontevedra buvo antras pagal dydį (po Santiago de Compostelos) Galisijos miestas, svarbus prekybos ir žvejybos centras.
17−18 a. dėl Lérezo upės suneštų nuosėdų Pontevedros uostas nebetiko laivybai, miestas smuko, gyventojų sumažėjo dvigubai. Atsigavo 1833 tapusi Pontevedros provincijos administraciniu centru, vėliau tapo ir Galisijos kultūriniu bei politiniu centru, čia buvo stiprus Galisijos nacionalinis judėjimas.
Po Ispanijos pilietinio karo (1936−39) vėl smuko, daug politinių aktyvistų emigravo.
Nuo 20 a. pabaigos čia sparčiai plėtojami verslai, steigiamos aukštosios mokyklos, daugėja gyventojų.