pontifikãtas (lot. pontificatus), senovės Romoje – didžiojo pontifiko (lotyniškai pontifex maximus) institucija ir valdžia.
753–712 pr. Kr. didžiojo pontifiko pareigas eidavo karalius, vėliau į jas rinkdavo balsuojant burtais tribose. Tokią tvarką panaikino Sula, 63 pr. Kr. atkūrė Titas Labienas.
Didžiojo pontifiko skiriamasis ženklas buvo geležinis peilis (lotyniškai secespita). Nuo Augusto valdymo laikų (27 pr. Kr.–14 po Kr.) didžiaisiais pontifikais tapdavo Romos imperatoriai. Šią tvarką 382 po Kr. panaikino imperatorius Gracianas.