Põnų Tarýba, 15 a. pirmos pusės–16 a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centrinės valdžios institucija; stambiųjų bajorų institucija, kartu su didžiuoju kunigaikščiu valdžiusi šalį. Nuo 15 a. antros pusės buvo faktiška Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyriausybė. Susidarė iš Didžiojo kunigaikščio tarybos išsiplėtus jos teisėms ir kompetencijai.
Iš pradžių, valdant Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Kazimierui Jogailaičiui, Ponų Taryba vykdė kai kurias administracines, kartu su didžiuoju kunigaikščiu – įstatymų leidžiamąsias funkcijas. Jam mirus vykdė daugumą jo funkcijų, rinkdavo naują didįjį kunigaikštį. Ponų Tarybos kompetenciją praplėtė ir teisiškai įformino 1492 Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro privilegija. Nuo tada didysis kunigaikštis privalėjo derinti su Ponų Taryba užsienio ir vidaus politiką, be jos žinios nedalyti aukštų valstybės postų. 1506 Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo privilegija (Žygimanto Senojo privilegijos) nustatė, kad be Ponų Tarybos žinios negalima priimti naujų ir keisti senų įstatymų. Tarybos sudėtis kito. Svarbiausieji nariai buvo dar išlikę kunigaikščiai, vyskupai, aukštieji pasaulietiniai dignitoriai, lenkų pavyzdžiu vadinami ponais (Vilniaus ir Trakų vaivados, kaštelionai, Žemaitijos seniūnas, paprastai turėję ir kanclerių, didžiųjų etmonų pareigybes). Apie 1529 Taryboje buvo 35–50 žmonių. Savo pareigas Ponų Tarybos nariai ėjo iki mirties.
Ponų Tarybos narių ir žemių pasiuntinių antspaudais patvirtintos Liublino unijos aktas (1569; Vyriausiasis senųjų aktų archyvas Varšuvoje)
Svarbiausius politikos klausimus sprendė tik žymiausi Ponų Tarybos nariai, sudarę Slaptąją, arba Siaurąją, tarybą: ji iš Ponų Tarybos išsiskyrė 16 a. viduryje. 16 a. visos sudėties Ponų Taryba retai buvo šaukiama, faktiškai visus valstybės valdymo klausimus sprendė Slaptoji taryba. Nuo 15 a. pabaigos Ponų Taryba būdavo šaukiama su Seimu ir turėjo paisyti jo didėjančios įtakos. Valdžios pasidalijimą tarp Ponų Tarybos ir Seimo sankcionavo Antrasis Lietuvos Statutas (1566). Pagal Liublino unijos (1569) nuostatus, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Ponų Taryba ir Lenkijos Senatas buvo sujungti į Abiejų Tautų Respublikos Senatą. Į jungtinį Senatą iš Ponų Tarybos narių nebuvo pakviesti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rūmų iždininkas ir apskričių maršalkos. Neoficialiai Ponų Taryba veikė iki 17 a. vidurio.
683
1777
-Slaptoji taryba; -Siauroji taryba