19 a. Heinricho Voeltero popieriaus malūnas parodoje Paryžiuje
põpieriaus malnas, popieriaus dirbtuvė su vandens energijos varomu mechaniniu žaliavos grūstuvu. Joje buvo vandens sukamas ratas ir prie jo pritaisytas grūstuvo velenas. Popierių gamindavo iš skudurų, kurie surūšiuoti būdavo pjaustomi, virinami su kalkėmis, plaunami ir mirkomi vandenyje, malami su vandeniu grūstuvuose 6–36 h. Popieriaus plaušieną semdavo tinkline forma, kurioje vandeniui nuvarvėjus likdavo popieriaus lapas. Išimtus lapus, įdėtus tarp dviejų gelumbės gabalų, presuodavo mediniu sraigtiniu presu, o atskirtus nuo gelumbės dar kartą presuodavo ir džiovindavo. Rašomasis popierius būdavo dar įmirkomas klijų kubile, vėl presuojamas ir džiovinamas.
Istorija
Pirmieji popieriaus malūnai atsirado 13 a. Italijoje, 14 a. Prancūzijoje ir Vokietijoje, 15 a. Lenkijoje, 16 a. Lietuvoje; 1524 du popieriaus malūnus ir 1590 dar vieną įsteigė Karolis Vernartas prie Vilnios, Vilniaus pilies teritorijoje. 1578 popieriaus malūnas pradėjo veikti prie Jiesios netoli Kauno, 1580 Kaune. Šie popieriaus malūnai gamino labai gerą popierių su vandenženkliais; Kauno popieriaus malūno popierių naudojo karaliaus kanceliarija Varšuvoje. Popieriaus malūnai išnyko 19 a. pradėjus popierių gaminti mašinomis.