põpierius, plona lakštinė medžiaga iš susipynusių smulkiai sutrintų celiuliozės (dažniausiai cheminiu būdu apdorotų) plaušelių, susijungusių paviršiniais ryšiais.
Gaminimo technologijos
popieriaus lapai
Dažniausiai gaminamas iš spygliuočių ir lapuočių plaušienos, skudurų, makulatūros. Be plaušinės medžiagos dedama dar smulkintų mineralinių medžiagų (užpildų), klijinimo medžiagų, dažiklių. Paviršius kartais dengiamas kreidiniu (kreidos, titano oksido ar kitokių pigmentų ir rišiklio) sluoksniu. Popieriaus storis dažniausiai būna 0,006–0,5 mm, gramatūra (1 m2 masė) – 8–240 g/m2, o popierius, kurio gramatūra 250–600 g/m2, vadinamas kartonu. Popieriaus savybes ir paskirtį lemia žaliava, užpildai, priedai, gamybos technologija. Gaminamas lapų (lapinis) arba juostų (ritininis) pavidalo, įvairaus formato.
Pagal paskirtį popierius būna spaudos (laikraštinis, knyginis, pakuočių, saugiosios spaudos, dokumentų, kartografinis, viršelių, etikečių, nedengtas arba kreidinis plokščiajai, ofsetiniai iškiliaspaudei, giliaspaudei, terminei, skaitmeninei spaudai, kopijuokliams ir spausdintuvams), rašomasis (sąsiuvinių, kartotekų, mašinraščio, piešimo, braižymo), lipdukinis, savikopijuojantis, puošybinis (krepinis, aksominis, šagreninis, perlamutrinis), techninis (tarpiklinis, švitrinis, špagatinis, tūtelinis, elektrotechninis, pakavimo), rūkomasis (papirosų, cigarečių, kandiklių), šviesai jautrus (pvz., fotografinis), sugeriamasis (filtravimo, chromatografinis, sausinimo), higieninis (tualetinis, rankšluostinis, sanitarinis). Rašomasis popierius yra lygus, gerai įklijintas, ne labai daug sugeria skysčių ir rašalas neišplaukia, būna su vandenženkliais. Spaudos ir rašomasis popierius yra baltos arba kitokios spalvos, neskaidrus arba pusiau skaidrus (kalkė), matinis, pusiau matinis ar blizgus, celiuliozinis arba su medienos mase, balintas be chloro arba su juo. Puošybinis popierius naudojamas popieriaus, kartono ir kitų gaminių apdailai, knygoms įrišti; turi puošybos elementų, pvz., įvairią faktūrą. Techninis popierius yra stiprus, mažai deformuojasi (elektrotechninis popierius dažniausiai impregnuojamas elektrinėms izoliacinėms savybėms pagerinti). Rūkomasis popierius dažniausiai yra labai plonas, stiprus, kai kada su vandenženkliais, fotografinis – yra įklijintas ir dengtas šviesai jautriu sidabro halogenidų sluoksniu, terminės spaudos – impregnuotas medžiaga, tamsėjančia pakaitinus, sugeriamasis – akytas, neįklijintas, gerai sugeria skysčius, higieninis itin gerai sugeria skysčius, yra tvirtas, minkštas, kai kada būna impregnuotas antibakterinėmis arba kvapiosiomis medžiagomis. Popierius gaminamas taip: pirmiausia gaminama medienos masė (defibreriuose, rafineriuose) ar celiuliozė, tada šios plaušinės medžiagos malamos (malūnas, rolas), ruošiami klijingų medžiagų, dažiklių, kitų priedų tirpalai. Malta plaušiena sumaišoma tam tikromis porcijomis, dedami užpildai, kiti priedai ir gauta popieriaus masė kaupiama maišymo baseinuose, reguliuojama jos koncentracija (skiedžiama technologiniu vandeniu), valoma sūkuriniais valytuvais, gaudytuvais ir tiekiama į atvirąją arba uždarąją, vienatinklę arba daugiatinklę ar kombinuotąją popieriaus gaminimo mašiną. Beveik visos popieriaus rūšys gaminamos atvirąja vienatinkle staline popieriaus gaminimo mašina: į liejimo įrenginį pilama popieriaus masė, kuri vienodu srautu teka ant judančiosios tinklinės juostos; čia dalis vandens nuteka per tinklo akutes, kita dalis nusiurbiama vakuuminiais siurbliais (viršutinei popieriaus juostos pusei lyginti, vandenženkliams įspausti dažnai virš tinklinės juostos tame tarpe įrengiamas tinklinis lyginimo velenas – eguteris) ir šlapia popieriaus juosta slinkdama virš tuščiavidurio perforuoto plieninio cilindro (gaučveleno; jo viduje 1–3 vakuuminės siurbiamosios kameros) dar pasausėjusi perkeliama į presavimo (2–5 valcinių presų) dalį.
Kartais po presavimo juostos paviršius dar įklijinamas, kreiduojamas. Toliau popieriaus juosta džiovinama džiovykloje, aušinama iki 55 °C, kalandruojama ir būgniniu vyniotuvu suvyniojama į 600–2500 mm skersmens ritinį. Kai kurios popieriaus rūšys papildomai kalandruojamos superkalandrais (būna tankesnis, lygesnis popierius ir blizga). Popierius gali būti gaminamas daugiatinkle (turi 2–4 tinklines juostas) staline popieriaus gaminimo mašina, dvitinkle vertikalaus formavimo mašina (joje vanduo šalinamas per abu tinklus, dėl to popieriaus savybės abiejose pusėse vienodos) ar kombinuotąja popieriaus gaminimo mašina (joje tinkliniai cilindrai dirba kartu su vienatinkle staline mašina).
popieriaus gaminimo mašina
Istorija
popieriaus gamyba senovės Kinijoje
Popieriaus gamybos būdą iš medžio žievės, kanapių, skudurų ir žvejybos tinklų apie 105 metus išrado Cai Lunas (Kinija). Augalinė žaliava buvo trinama akmeninėse grūstuvėse su vandeniu; skysta plaušiena semiama ant rėmo ištemptu tinklu, o nutekėjus vandeniui ant tinklo likęs susipynusių plaušelių sluoksnis perkeliamas ant audeklo, nuspaudžiamas likęs vanduo, džiovinamas, lyginamas ir supjaustomas. Kinai šį popieriaus gamybos būdą ilgai slėpė ir tik 610 metais popierių pradėjo gaminti japonai. 751 metais popieriaus gamybos būdą iš kinų belaisvių perėmė arabai (skudurai buvo virinami katiluose su kalkėmis, mirkomi ir trinami grūstuvėse). Tokia žaliava popieriui gaminti buvo naudojama iki 19 amžiaus. Per Egiptą, Šiaurės Afriką popieriaus gamyba 12 a. pasiekė Ispaniją. 12 a. italai patobulino plaušienos gamybą ir ėmė naudoti vandens energijos varomą mechaninį įrenginį; popieriaus gamyklas, naudojančias tokį malimą, imta vadinti popieriaus malūnais.
Tokie malūnai 14 a. jau veikė Prancūzijoje, Vokietijoje, 15 a. Lenkijoje, 16 a. Rusijoje, 17 a. pabaigoje Jungtinėse Amerikos Valstijose. 17 a. antroje pusėje olandai išrado tobulesnį popieriaus malūną – holenderį. Mašininė popieriaus gamyba prasidėjo, kai 1799 L. Robertas (Prancūzija) išrado popieriaus gaminimo mašiną. 1807 popieriui įklijinti pradėta naudoti kanifolija (vietoj naudoto krakmolo ir gyvūninės kilmės klijų). Nuo 19 a. 8 dešimtmečio, iš medienos pradėjus gaminti celiuliozę, skudurai beveik nebenaudojami (gal tik popieriui pinigams spausdinti).
Lietuvoje
Seniausi išlikę popieriuje rašyti dokumentai yra Vytauto Didžiojo laiškai (14 a. pabaiga). Popierius buvo įvežamas iš Italijos, Prancūzijos. Pirmasis popieriaus malūnas Lietuvoje buvo paleistas 1524 Vilniuje, netoli Gedimino kalno prie Vilnios. Buvo iš skudurų gaminamas labai geros kokybės popierius su vandenženkliais; jį naudodavo Lietuvos raštinėse ir spaustuvėse, tiekdavo Lenkijai, Rusijai. Pirmoji popieriaus gaminimo mašina (angliška) paleista 1854 Kučkuriškėse (dabar Naujoji Vilnia), antroji – 1854 Naujuosiuose Verkiuose. 1890 buvo 20 popieriaus gamyklų, 1908–28 prieškario Lietuvoje veikė 2 stambūs popieriaus fabrikai Kaune ir Klaipėdoje, 2018 veikė bendrovės: Grigeo (2003 prie jos prijungtas ir Naujųjų Verkių fabrikas, 2010 bendrovė Klaipėdos kartonas) ir keletas smulkesnių įmonių, rankiniu būdu gaminančių popierių dailininkams.
Klaipėdos celiuliozės ir popieriaus kombinatas (1974, fotografas B. Aleknavičius; Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešoji biblioteka)
13 a. popieriaus gaminimo mašina
509