pópiežius (lenk. papież < lot. papa – tėvas), Ròmos výskupas (lot. Episcopus Romanus), Katalikų Bažnyčios ir Vatikano valstybės vadovas.
Popiežiaus titulai
Katalikai popiežių laiko apaštalo šv. Petro įpėdiniu (lot. Successor Petri). Kiti oficialūs popiežiaus titulai: Jėzaus Kristaus vietininkas (lot. Vicarius Iesu Christi), Dievo tarnų tarnas (lot. Servus servorum Dei), Visuotinės Bažnyčios vyriausiasis pontifikas (lot. Summus Pontifex Ecclesiae Universalis), Vakarų patriarchas (lot. Patriarcha Occidentis; nuo 2006 Benedikto XVI nevartojamas), Italijos primas (lot. Primas Italiae), Romos provincijos arkivyskupas metropolitas (lot. Archiepiscopus et Metropolitanus Provinciae Romanae), Vatikano valstybės suverenas. Pirmieji krikščionys terminu papa vadino visus vyskupus, nuo 4 a. juo ėmė tituluotis tik Romos vyskupai; Grigalius VII (1073–85) oficialiai paskelbė, kad jie vieninteliai turį teisę vadintis popiežiumi. Šį titulą dar vartoja Koptų Stačiatikių Bažnyčios aukščiausieji vadovai ir Egipto Aleksandrijos ortodoksų patriarchai.
popiežių sąrašas (Šv. Petro bazilikos Vatikane interjero detalė)
Popiežiaus funkcijos
Katalikų Bažnyčioje ir Vatikane popiežius turi absoliučią įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę valdžią, kurią realizuoja asmeniškai arba per Romos kuriją. Šaukia Bažnyčios susirinkimus, tvirtina jų nutarimus, skiria kardinolus, vyskupus, leidžia enciklikas, bules, visai Bažnyčiai skirtus kitus dokumentus. Po II pasaulinio karo dėl permainų visuomeniniame politiniame gyvenime ir katalikų pasaulėžiūroje aukščiausiosios bažnytinės valdžios samprata tikslinama, popiežius labiau įsitraukia į aktualių tarptautinių problemų (taikos išsaugojimo, tarptautinės įtampos mažinimo ir kitų) svarstymą, ieško dialogo su kitatikiais ir netikinčiaisiais. Popiežius renkamas iki gyvos galvos slaptu balsavimu konklavoje (nuo 1059 – tik iš kardinolų) 2/3 balsų; išrinktas popiežius pasirenka popiežinį vardą (533 pirmą kartą vardą pasikeitė popiežius Jonas II; nuo 1009 ši praktika tapo taisykle).
Reziduoja Vatikane, katedra – Laterano bazilika. Dėvi baltą sutaną; insignijos: popiežiaus kryžius su 3 kryžmomis, pastoralas, sukryžiuoti 2 šv. Petro raktai, žiedas su herbu.
Iki 2013 buvo 266 popiežiai; 1523–1978 visi popiežiai buvo italai.
1
Feliksas II buvo antipopiežius, Steponas II mirė prieš pašventinimą, todėl vėlesni Feliksai ir Steponai turi dvigubą numeraciją. Skaičius 2 reiškia, kad vardas pasirinktas antrą kartą, skaičius 3 – trečią kartą.
Istorija
Nuo pat pirmųjų amžių dėl įvairių priežasčių (Romos aristokratų ar kitų šalių imperatorių įsikišimo, nesutarimų kardinolų kolegijoje ir kitų) Bažnyčios istorijoje buvo laikotarpių, kai greta kanoniškai išrinkto popiežiaus būdavo išrenkamas dar vienas (ar net keli) popiežiai – antipopiežius. Dėl skirtingų požiūrių į rinkimų teisėtumą, kartais – chaotiškos rinkimų tvarkos ar istorinių šaltinių trūkumo tikslus antipopiežių skaičius nenustatytas; įvairiais duomenimis nurodoma buvus nuo 25 iki 40 antipopiežių. Pirmuoju antipopiežiumi laikomas Ipolitas (217–235).
2271