Popocatépetlio ugnikalnis (Popocatépetl, El Popo, Popokatèpetlio ugnkalnis), aktyvus ugnikalnis Meksikoje, Vulkaninėje Kordiljeroje, apie 70 km į pietryčius nuo Meksiko. Aukštis 5393 metrai. Stratovulkanas. Susidaręs iš andezito, dacito, bazalto. Elipsės formos (400 × 600 m) kraterio gylis 250–300 metrų. Šlaituose (iki 3800 m aukščio) auga ąžuolų ir pušų miškai, tarp 3800–4500 m piroklastinės medžiagos, laharų srautai, aukščiau sniegynai. Fumarolės. 1347–2000 laikotarpiu veržėsi apie 30 kartų (16–17 a. išsiverždavo dažnai); vienas aktyviausių Meksikos ugnikalnių. Paskutiniai išsiveržimai: 1996–2003, 2004, 2005–22 (tęsiasi). Ugnikalnio aplinkoje (30 km spinduliu) įsikūrę apie 634 000 gyventojų. Turizmas. Iztaccíhuatl-Popocatépetlio nacionalinis parkas (įkurtas 1935, plotas 257 km2), Los Volcanes biosferos rezervatas (2010). Šalia Popocatépetlio yra 16 a. vienolynų (pasaulio paveldo vertybė nuo 1994).
Popocatépetlio ugnikalnis
Pimą kartą į Popocatépetlio ugnikalnį įkopė (1519) H. Cortezo ekspedicijos dalyvis Diego de Ordás.