popolanai

popolãnai (it. popolani < lot. populus – liaudis), vidurinių amžių Šiaurės Italijos miestų gyventojų vidurinis sluoksnis (amatininkai, pirkliai, kvalifikuoti darbininkai). Popolanų susivienijimai, pvz., gildijos, parapinės bendruomenės, kartais miestų ginkluota milicija, tapdavo savotiškomis valstybėmis valstybėje: turėjo savo vadus (kapitonus, podestą, vėliavnešius), tarybas, teismus, iždą, namus (it. palazzi). 12 a. pabaigoje–13 a. pradžioje popolanai pradėjo reikalauti atstovavimo miestų komunų valdyme, dėl valdžios kovojo su miestų diduomene. 13 a. pradžioje jie sugebėjo užsitikrinti trečdalį vietų Cremonos (1210), Vicenzos (1215 ir 1222), pusę Milano (1212) ir Piacenzos (1222) magistratuose. 13 a. antroje pusėje kai kuriuose miestuose jų balsais priimti diduomenę varžantys įstatymai. Vėliau dėl susiskaldymo (mažiau turtingi amatininkai, krautuvininkai pradėjo nesutarti su turtingaisiais bankininkais, tarptautine prekyba užsiimančiais pirkliais, kurie linko į sąjungą su diduomene) popolanų solidarumas ir politinė galia sumažėjo. 14 a. pradžioje jie neteko įtakos, miestų valdžioje įsitvirtino oligarchinės grupės arba įtakingesnės šeimos.