populiacija

populiãcija, generãlinė áibė, objektų visuma, kurios savybėms ištirti atliekamas statistikos tyrimas. Populiacija gali būti, pvz., visi pasaulio miškai, visi šalies pensininkai, visos miesto mokyklos. Statistikos tyrimo gautos išvados teisingos tik tirtos populiacijos atžvilgiu. Kartais sunku ar net neįmanoma tiksliai apibūdinti populiaciją (pvz., galimų rinkėjų populiacijos prognozuojant rinkimų rezultatus) ar nusakyti populiacijos tikslų dydį (pvz., lapių skaičius šalies miškuose). Gauta informacija tuo patikimesnė, kuo didesnė populiacija apibūdinama. Nedidelę populiaciją (pvz., priimtųjų į konkrečią aukštąją mokyklą) dažniausiai nesudėtinga ištirti. Atliekant statistikos tyrimą gali būti tiriami visi populiacijos objektai (ištisinis tyrimas) arba tam tikra atrinkta jų dalis – atrankinė visuma, arba imtis (atrankinis, arba pasirinktinis, tyrimas). Per ištisinį tyrimą duomenys renkami apie kiekvieną populiacijos objektą, pvz., atliekant visuotinį gyventojų surašymą, įmonės turto inventorizaciją. Ištisinis tyrimas dažniausiai taikomas, kai populiacija lengvai nustatoma arba yra nedidelė (šiuo atveju kartais toks tyrimas netinka, pvz., tiriant kokio nors vandens telkinio žuvis neįmanoma jų visų pagauti, apžiūrėti ir vėl paleisti). Pasirinktinio tyrimo metu iš apie imtį gautų rezultatų daromos išvados apie visą populiaciją, jos požymius, ryšius ir kita, todėl sunkiausia teisingai pasirinkti imtį. Taikant šį tyrimą svarbiausia, kad pasirinkta imtis būtų reprezentatyvi – atstovautų visai populiacijai ir teisingai atspindėtų jos požymius (atrankos metodas). Pasirinktinis tyrimas taikomas, kai sunku arba fiziškai neįmanoma atlikti ištisinio tyrimo (pvz., tiriant šalies medienos ar žuvų išteklius neįmanoma suskaičiuoti ir išmatuoti visų medžių ar žuvų), jei tiriant būtų pažeisti ar sunaikinti stebimi objektai (pvz., tiriant gaminių tvirtumą, augalų atsparumą šalčiui), kai yra riboti tyrimui skirti laiko ir finansiniai ištekliai. Pasirinktinis tyrimas, palyginti su ištisiniu, atliekamas greičiau ir yra pigesnis, bet jį taikant visada padaroma klaidų. Jeigu pavyksta sudaryti tinkamą imtį, gautų rezultatų paklaida nėra didelė, išvados pakankamai tikslios. Pasirinktinis tyrimas remiasi tik daline informacija (imtimi), todėl neįmanoma gauti visiškai tikslios informacijos apie visą populiaciją ir visada atsiranda vadinama atsitiktinė paklaida (kuo geriau parinkta imtis, tuo ši paklaida mažesnė). Prastai sudarius imtį, taikant netinkamus metodus ar nepakankamai kruopščiai atliekant tyrimą atsiranda sistemingoji paklaida, kuri gali gerokai iškreipti tyrimo rezultatus.