póreikis, kiekvienos gyvos būtybės būsena, nervinė psichinė įtampa, kurią sukelia jai egzistuoti būtinų dalykų trūkumas. Poreikiai rodo, kokiais atžvilgiais gyva būtybė susijusi su aplinka ir savo pačios funkcijomis ir iš ko kyla jos aktyvumo (veiklos) formos. Psichinė įtampa, emocinis nepasitenkinimas pašalinami tik patenkinus poreikius, jų nepatenkinimas sukelia frustraciją. Poreikiai dažniausiai skirstomi į biologinius ir socialinius (šie dar skirstomi smulkiau; poreikių hierarchija). Biologiniai poreikiai (pavyzdžiui, maisto, vandens, lytiniai) priklauso nuo organizmo sandaros, nevalingai susidarę individualioje ir rūšinėje jo raidoje, susiję su gyvybės išsaugojimu ir jos tęsimu. Jie suvokiami kaip vidinė įtampa, nepasitenkinimas ir atspindi vidinių ir išorinių gyvūno, žmogaus egzistavimo, veiklos sąlygų neatitikimą. Biologiniai žmogaus poreikiai panašūs į gyvūnų, bet yra socializuoti ir individualizuoti. Socialiniai poreikiai (pavyzdžiui, bendravimo, meilės, valdžios) būdingi tik žmogui, jie nulemti visuomeninio gyvenimo, remiasi įgytais mechanizmais, sąmoningai ir kryptingai ugdomi.
Poreikis patenkinamas tik veikla. Patenkintas poreikis ir išmoktas jo tenkinimo būdas sukelia naujų poreikių. Pagal Jungtinių Amerikos Valstijų psichologą A. H. Maslow, aukštesnieji poreikiai (vadinamieji pertekliaus poreikiai) gali kilti tik patenkinus žemesniuosius. Poreikis verčia žmogų ieškoti būdų jį patenkinti, veikti ir kartu virsta žmogaus veiksmų, elgesio motyvu, skatina kryptingą veiklą. Kognityvinės psichologijos atstovai (Jungtinių Amerikos Valsatijų psichologai L. A. Festingeris, U. R. G. Neisseris ir Kanados psichologas D. E. Berlyne’as) pabrėžė tokius poreikius, kurie skatina pažinimą, slaptą norą paaiškinti reiškinius, siekti kontrolės, trokšti pojūčių. Psichoanalizė poreikio sąvoką tapatina su libido potraukiais, laikomais visų potraukių pagrindu.