póreikis, tam tikrų ekonominių gėrybių, reikiamų žmogui, socialinei grupei ar visuomenei, trūkumas, kuris skatina siekti šių gėrybių plėtojant įvairią ekonominę veiklą.
Skiriami pirminiai (fiziologiniai, gyvybiškai svarbūs, pavyzdžiui, maisto, vandens, šilumos) ir antriniai (socialiniai poreikiai, atsirandantys tik visuomenėje ir susiję su žmogaus gyvenimu joje, pavyzdžiui, išsilavinimo, bendravimo, saviraiškos), materialiniai ir dvasiniai, asmeniniai (savo paties reikmėms) ir gamybiniai (prekėms ir paslaugoms kurti) poreikiai.
Kiekybiškai poreikius išreiškia prekių ir paslaugų paklausa, jų patenkinimo lygį – vartojimas.
Nepatenkinti poreikiai skatina žmones veikti, jungtis į organizacijas, lemia jų ekonominius interesus.
Kuo didesnė žmogaus ir visuomenės ekonominė gerovė, tuo didesni ir sudėtingesni jų poreikiai (poreikių didėjimo dėsnis).
Poreikiai gali būti ir neracionalūs, kai nepriklausomai nuo paties žmogaus siekių juos formuoja socialinė aplinka (pavyzdžiui, drabužių mada, prabangos prekių reklama), kai kurių poreikių (svaigalų, rūkalų, azartinių žaidimų ir kitų) tenkinimas gali būti žalingas.
Ekonominiai ištekliai visada yra riboti, todėl galimybės įsigyti ir vartoti ekonomines gėrybes nėra begalinės ir kai kurie poreikiai lieka nepatenkinti (kitaip išnyktų paskatos plėtoti bet kokią aktyvią veiklą ir tolesnė visuomenės ekonominė ir socialinė plėtra būtų neįmanoma).
fiziologiniai poreikiai; materialiniai poreikiai; dvasiniai poreikiai; asmeniniai poreikiai; gamybiniai poreikiai