póreikių hierárchija, daugiapakopė asmenybės poreikių struktūra, kurioje poreikiai susiję subordinacijos ryšiais.
A. H. Maslow poreikių hierarchijos koncepcija
Dažniausiai skiriami žemesnieji (biologiniai, fiziologiniai) ir aukštesnieji (socialiniai, dvasiniai) poreikiai. Kai kurie psichologai mano, kad asmenybės poreikių struktūra yra daug sudėtingesnė.
Viena žinomiausių yra humanistinės psichologijos atstovo Jungtinių Amerikos Valstijų psichologo ir vadybos teoretiko A. H. Maslow 1943 sukurta poreikių hierarchijos koncepcija, vadinamoji Maslow piramidė (apie poreikių lygmenis).
Daugelį metų klinikoje stebėjęs ir tyręs savo pacientus jis išskyrė asmenybės poreikių 5 lygmenis. Pirmasis (žemiausias) lygmuo yra fiziologiniai poreikiai (oro, vandens, alkio, troškulio, miego, šalčio, šilumos ir kitų), kurių patenkinimas būtinas gyvybei palaikyti. Antrasis lygmuo – saugumo poreikiai (aiškumo, tvarkos, emocinės, fizinės ir psichinės grėsmės, baimės, skurdo nebuvimo ir kitų) – stipriausiai pasireiškia ankstyvojoje vaikystėje arba sergant neuroze. Trečiasis lygmuo – meilės ir emocinių ryšių poreikiai (socialiniai), kuriuos žmogus tenkina bendraudamas su kitais žmonėmis, prisirišdamas prie jų, mylėdamas, priklausydamas įvairioms grupėms ir kolektyvams. Ketvirtasis lygmuo – savigarbos ir pagarbos poreikiai, kurie reiškiasi pastangomis įgyti gerą vardą, būti kitų žmonių vertinamam, gerbiamam, pripažįstamam. Penktąjį (aukščiausią) lygmenį sudaro savirealizacijos poreikis – siekimas tobulėti, ieškoti gyvenimo prasmės, atskleisti visus savo gabumus ir gebėjimus. Nepatenkinti poreikiai motyvuoja žmones veikti, o patenkinus vienus poreikius atsiranda naujų, aukštesnio lygio.
A. H. Maslow poreikių hierarchijos piramidė
A. H. Maslow teigė, kad žmogus turi įgimtą norą tenkinti poreikius. Pasak jo, žemesnėje hierarchijos pakopoje esančių poreikių patenkinimas sudaro sąlygas kilti aukštesnės pakopos poreikiams. Bent iš dalies patenkinus visus žemesniuosius poreikius galima siekti patenkinti aukštesnės pakopos poreikius. Kuo poreikiai aukštesnės pakopos, tuo vėlesniu asmenybės raidos etapu jų atsiranda ir tuo sudėtingesne, įvairesne veikla patenkinami. Tokių poreikių gali turėti kiekvienas, bet dažniausiai aukštesnieji poreikiai vyrauja tarp tų žmonių, kurie daugiau laiko skiria savo asmenybei ugdyti.
C. P. Alderferio egzistencijos, giminingumo ir raidos teorija
Jungtinių Amerikos Valstijų psichologas C. P. Alderferis 1972 išplėtojo A. H. Maslow poreikių hierarchijos teoriją ir ją pavadino egzistencijos, giminingumo ir raidos teorija (anglų kalba Existence, Relatedness and Growth Theory, vadinamoji ERG teorija,). Jis išskyrė 3 poreikių lygmenis: egzistencijos, santykių ir augimo (asmenybės ugdymo). Pasak jo, žmogus kyla arba leidžiasi poreikių hierarchijos laiptais: patenkinus egzistencinius poreikius tampa reikšmingesni santykiai su aplinkiniais ir savirealizacija ir, priešingai, nepavykus realizuoti aukštesniųjų poreikių, prasideda regresija (grįžimas prie žemesnio lygio poreikių tenkinimo) ir frustracija. Jungtinių Amerikos Valstijų psichologas D. McClellandas teigė, kad poreikis laimėti yra ypač svarbus atliekant darbo užduotis. Jis pabrėžė asmeninių laimėjimų (rezultatų), įtakos kitiems žmonėms (valdžios), draugiškų ir artimų žmogiškųjų santykių (priklausymo) svarbą. Čia nėra aiškios hierarchijos: vieni labiau vertina asmeninius laimėjimus, kiti – įtaką aplinkiniams arba žmogiškuosius santykius.
Poreikių hierarchijos teorijos taikymas
Poreikių hierarchijos teorijos ypač dažnai taikomos vadyboje (motyvavimo teorijos) kaip svarbus veiksnys, lemiantis vartotojų elgseną, žmonių motyvaciją dirbti, jungtis į organizacijas ir priimti įvairius ekonominius sprendimus (jie vadovaujasi savo nepatenkintais poreikiais, kurie tuo metu jiems atrodo svarbiausi), bet kritikuojamos, nes yra labai struktūrizuotos, be to, įvairiose kultūrose vyraujantys prioritetai skiriasi, todėl poreikių hierarchija labiau tinka vartotojiškai visuomenei.