pornogrãfija (gr. pornē – ištvirkėlė + graphō – rašau), meninės vertės neturinti vaizduojamojo, aprašomojo ar kitokio pobūdžio informacija, kai atvirai ir detaliai perteikiamas tikras ar suvaidintas lytinis aktas, lytiniai organai, ejakuliacija, tuštinimasis, masturbacija, specifinių lytinių santykių formos (pvz., pedofilija, sadizmas, mazochizmas, zoofilija, nekrofilija) ir visa tai yra tokios informacijos pagrindinis tikslas.
Pornografinio pobūdžio informacija
Tokia informacija siekiama sukelti lytinį susijaudinimą. Pornografinio pobūdžio gali būti paveikslas, nuotrauka, kino ar vaizdo filmas, skulptūra ir kita. Kitaip nei erotinio pobūdžio informacija, pornografija žmogų nuasmenina, siekia atitinkamus veiksmus ar vaizdus pademonstruoti su visomis anatominėmis ir fiziologinėmis smulkmenomis. Kai kurie specialistai skiria vadinamąją švelniąją (tiesiog vaizduojamos sekso scenos) ir grubiąją (seksualinė prievarta, patyčios ir kita) pornografiją. Yra nuomonių, kad švelnioji pornografija gali būti naudinga jaunimui kaip žinių apie seksą pagrindinis šaltinis ir pagyvenusiems žmonėms kaip jų sumažėjusį lytinį jaudrumą skatinanti priemonė. Yra ir nuomonių, kad nėra esminio skirtumo tarp erotikos ir pornografijos – erotika esanti tik viena pornografijos atmainų.
Prie pornografijos nepriskiriama apnuogintą žmogaus kūną vaizduojantys meno kūriniai, specialūs moksliniai, medicininiai ir mokomieji leidiniai, kuriuose pateikiama tokio pobūdžio informacija, vaizduojamos sueities pozos.
Pornografinio pobūdžio informacija aptinkama ne tik knygose, žurnaluose, nuotraukose ar kituose tradiciniuose šaltiniuose (pvz., garso, vaizdo laikmenose, piešiniuose), bet ir internete (manoma, kad apie 1/3 visos internete esančios informacijos sudaro pornografija), kompiuteriniuose žaidimuose, animacijoje, prieinama ir mobiliaisiais telefonais. Vieni didžiausių pornografinės industrijos centrų yra Los Andželas (Jungtinės Amerikos Valstijos) ir Budapeštas (Vengrija).
Pornografijos teisinis vertinimas
Dėl nevienareikšmiško požiūrio į pornografiją (jis priklauso nuo šalies kultūros, tradicijų, religijos ir kita), sudėtingumo atskiriant pornografiją nuo erotikos skiriasi ir jos teisinis vertinimas. Vaikų pornografija draudžiama ir baudžiama praktiškai visose valstybėse. Daugelyje šalių tokio paties teisinio vertinimo susilaukia smurtinė ir žmonių bei gyvūnų lytinius santykius vaizduojanti pornografija. Pirmasis pornografiją kriminalizavęs teisės aktas priimtas 1857 Didžiojoje Britanijoje. Pirmoji 1969 pornografiją legalizavo Danija. 21 amžiaus pradžioje erotinio, pornografinio pobūdžio informacija yra visiškai ar iš dalies legali ir prieinama tam tikro amžiaus (dažniausiai 18 metų) sulaukusiems asmenims Kanadoje, Brazilijoje, Austrijoje, Kroatijoje, Danijoje, Italijoje, Suomijoje, Airijoje, Nyderlanduose, Rumunijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Turkijoje, Honkonge (Kinija), Pietų Afrikos Respublikoje ir kitur. Pornografija oficialiai draudžiama Saudo Arabijoje, Irane, Sirijoje, Bahreine, Egipte, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Kuveite, Malaizijoje, Indonezijoje, Singapūre, Kenijoje, Indijoje, Šri Lankoje, Kuboje, Kinijoje ir kai kuriose kitose šalyse. Nustatant, ar informacija yra pornografinio pobūdžio, remiamasi menotyrininkų, literatūrologų, seksologų ir kitų specialistų nuomone.
Sąvokos atsiradimas ir pornografijos paplitimas
Pornografija kaip nepadoraus seksualumo sąvoka pradėta plačiai vartoti 1769 prancūzų rašytojui N. E. Restifui de La Bretonne’ui išspausdinus knygą Pornografas (Le Pornographe), kurioje aptariama to meto visuomenėje nepadoriais laikomi klausimai, prostitucijos amoralumas. Pornografija sparčiau pradėjo plisti atsiradus fotografijai, kinematografijai ir ypač 20 amžiaus antroje pusėje, kai gausiai imta vartoti vaizdo produkciją. Atsiradus internetui padidėjo ne tik pornografijos mastai, bet ir prieinamumas.
Atsakomybė už pornografiją Lietuvoje
Lietuvos Baudžiamasis kodeksas (2000, įsigaliojo 2003) numato baudžiamąją atsakomybę už pornografinio turinio dalykų platinimą, demonstravimą, reklamavimą, pagaminimą ar įsigijimą turint tikslą platinti. Jeigu pornografinio turinio dalykuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, baudžiamoji atsakomybė kyla už jų laikymą, pagaminimą ar įsigijimą ir neturint tikslo platinti. Spaudos leidinius, kino ir vaizdo filmus, radijo ir televizijos programas ar laidas vertina ir pornografinio pobūdžio žiniasklaidos kategorijai priskiria Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija.
2238