Port Royalio logika (Port Rojãlio lògika), Port Ruajalio logika, logikos teorija, išdėstyta Port Royalio vienuolyne (prie Paryžiaus) dirbusių teologų ir logikų A. Arnauld ir P. Nicole’io veikale Logika, arba mąstymo menas (La Logique ou l’art de penser 1662).
Idėjų ištakos
Rėmėsi R. Descartes’o ir B. Pascalio idėjomis, perėmė kai kuriuos vidurinių amžių logikos elementus.
Logikos samprata
Logiką apibrėžė kaip taisyklingą proto pritaikymą tikrovei pažinti. Logiką skirstė į keturias dalis: sąvokų (vaizdinių ir idėjų), sprendinių (idėjų palyginimo ir jungimo), samprotavimų (sprendinių jungimo) ir metodo bei įrodymo teorijas. Samprotavimų teorijos tikslas yra nustatyti sprendinių teisingumo reikšmę.
Tyrinėjimų sritys
Daugiausia nagrinėjo metodologinę problematiką – aiškino tiesų radimo ir įrodymo analitinį metodą. Teigė specialios loginės kalbos kūrimo poreikį, analizavo loginės semantikos problemas. Teorijos idealu laikė sistemą, sukurtą geometrijos pavyzdžiu.
Port Royalio logika ir Lietuva
Port Royalio veikalas, skleidęs naujųjų laikų logikos koncepcijas, paplito universitetuose ir kolegijose (Lietuvoje – 18 amžiaus antroje pusėje Vilniaus universitete ir kitose mokyklose).
314