Porterio metodas

Pòrterio metòdas, įmonės konkurencingumo įvertinimo būdas, kurį 1979 pasiūlė Jungtinių Amerikos Valstijų vadybos teoretikas M. E. Porteris (gimęs 1947). Porterio metodas remiasi įmonę supančios aplinkos analize įvertinant penkias konkurencines jėgas: esamus konkurentus ir jų konkurencijos intensyvumą, potencialių naujų konkurentų atėjimo į rinką grėsmę, prekių ir paslaugų pakaitalų grėsmę, vartotojų (pirkėjų) derybinę galią ir tiekėjų derybinę galią. Modifikuotas Porterio metodas, be jau išvardytų, apima dar vieną konkurencinę jėgą – valstybines institucijas ir jų kuriamą teisinę aplinką. Šios konkurencinės jėgos nėra nepriklausomos viena nuo kitos, jos sąveikauja tarpusavyje, pavyzdžiui, esami ir potencialūs konkurentai gali daryti įtaką pirkėjams ir tiekėjams, kurti prekių ir paslaugų pakaitalus. Konkurencinių jėgų analizės pagrindu įmonė gali formuoti savo konkurencinę strategiją, numatyti veiklos perspektyvas, planuoti būsimus veiksmus. Porterio metodas yra vienas pagrindinių metodų atliekant SWOT analizę.