posadas

posãdas (rus. posad), iki 18 a. Rusios, Rusijos miesto dalis, kurioje gyveno amatininkai, prekiautojai, verslininkai. Iki 12–13 a. buvo vadinamas podolu (senąja rusų kalba dol – apačia; posadas paprastai būdavo žemiau įtvirtintos miesto dalies, statomos aukštesnėje vietoje). Didžiųjų miestų (Maskvos, Didžiojo Naugardo, Pskovo) posadas turėjo mūrines arba medines gynybines sienas. Posado gyventojai priklausė vadinamųjų posado gyventojų kategorijai. 15–17 a. jie priklausė prievoliniams luomams, o savo posade sudarė bendruomenę, kuriai vadovavo seniūnas. 17 a. viduryje posado gyventojams uždrausta išeiti iš bendruomenės ir keltis į kitą posadą. Posado žemė buvo laikoma valstybės nuosavybe. Didesniųjų miestų posadai buvo skirstomi į administracinius vienetus, vadinamus slabadomis, šimtinėmis. 18 a. pabaigoje posado žmonės susiliejo su kitais miestiečiais.