postilė

postlė (lot. postilla < post illa (verba) – po tų žodžių), bažnyčiose sekmadieniais ir švenčių dienomis skaitomų Biblijos, dažniausiai evangelijų, ištraukų aiškinimo ir interpretacijų rinkinys arba knyga. Nuo 13 a. pamokslų rinkinius pradėta vadinti postilėmis, nes dažniausiai jie prasidėdavo lotyniškais žodžiais Post illa verba, o Biblijos aiškinimas pradėtas vadinti lotyniškai postillatio, postillare. Pirmosios postilės buvo rašomos lotynų kalba, vėliau – ir kitomis kalbomis. Nuo spaudos išradimo iki 1520 buvo išspausdinta apie 100 postilių. Jos ypač išpopuliarėjo atsiradus protestantizmui. Pirmosios protestantiškos postilės buvo M. Liuterio Kirchen Postille (1527) ir G. Orszako Postyllę polską domowa (išleista 1556 Karaliaučiuje). Iš katalikiškų postilių buvo garsios Mikalojaus iš Lyros (mirė 1340) Postilla perpetua, J. Wujeko Postila Catholiczna (1575) ir L. Goffiné Handpostille (parengta 1687, išleista 1690 Mainze), ji netrukus buvo išversta į kitas kalbas.

M. Daukšos Postilla catholicka (1599) viršelis

Postilės Lietuvoje

Lietuvoje pirmąsias postiles Vilniuje išspausdino protestantai. J. Agripa iš lotynų kalbos į lenkų kalbą išvertė J. Brenzo Postilę (1588). Pirmoji lietuvių kalba Mažojoje Lietuvoje 1573–74 J. Bylaukio pagal įvairių vertėjų tekstus parengta vadinamoji Wolfenbüttelio postilė Išguldymas evangelijų per visus metus (rankraštinis nuorašas 1896 rastas Vokietijoje, Wolfenbüttelio miesto bibliotekoje, 1995 transkribuota ir išleista Vilniuje, 2008 Wiesbadene), J. Bretkūno Postila tatai esti Trumpas ir prastas išguldymas evangelijų (2 d. 1591), 1594 išleista M. Rėjaus Postilė. Lietuvių katalikų postilės raidai didelės įtakos padarė P. Skarga.

Vykstant religinei polemikai Lietuvoje ypač išplito postilės, pateikiančios skirtingas krikščionybės doktrinų interpretacijas. M. Daukša iš lenkų kalbos išvertė J. Wujeko mažąją postilę Postilla catholicka (1599), J. Morkūnas išspausdino anoniminio vertėjo Postila lietuviška (1600). Visų jų tikslas buvo diegti krikščionybės pagrindus, populiariai aiškinti dogmatikos skirtumus, skatinti krikščioniškąją moralę.

Baroko epochoje buvo ištobulinta postilės stilistinė raiška, fiksuota pamaldumo formų įvairovė. Vėlesni pamokslų rinkiniai postilėmis nevadinami, bet yra to paties pobūdžio: K. Sirvydo Punktai sakymų (2 d. 1629–44), S. Minvydo ir J. Božymovskio Suma, arba trumpas išguldymas evangelijų šventų (1653), R. Jasikevičiaus Pamokslai (3 d. 1855–59) ir kiti.

16–17 a. postilės, ypač J. Bretkūno, M. Daukšos, M. Sirvydo, turėjo įtakos bendrinės lietuvių kalbos, lietuvių literatūros stiliaus formavimuisi.

R: Mikalojaus Daukšos 1599 Postilė ir jos šaltiniai / parengė J. Palionis Vilnius 2001; Jono Bretkūno Postilė: Studija, faksimilė ir kompaktinė plokštelė / parengė O. Aleknavičienė Vilnius 2005; Die litauische Wolfenbütteler Postille von 1573 / parengė J. Gelumbeckaitė 2 Bde. Wiesbaden 2008.