postmodernstinis romãnas, postmodernizmo literatūros pagrindinis žanras. Postmodernistinis romanas tęsia romano, dažniausiai modernistinio, tradiciją, kartu su ja ir konfrontuoja, modifikuoja kai kuriuos elementus, daugiausia autoriaus–kūrinio, autoriaus–skaitytojo santykį, bendrą kūrinio sumanymą. Postmodernistinis romanas griauna autoriaus išskirtinumo, meno elitiškumo mitą, naikina ribą tarp meno ir masinės kultūros. Jame atsisakoma kurti gyvenimo tikroviškumo iliuziją, iškeliamas subjektyvus, iracionalus, žaidybinis pradas, lemiantis personažų, kompozicijos ir siužeto kūrimo principus (fragmentiškumas, intertekstualumas, pastišas), siūlantis laisvą erdvės, laiko, istorijos traktuotę. Kaip ir modernizme, daug dėmesio skiriama eksperimentavimui, teksto kūrimo galimybių, pasakojimo strategijų bandymams. Postmodernistinis romanas dažnai reikalauja skaitytojo intelektinių pastangų, tolerancijos, pasiūlytų konvencijų laikymosi. Pirmutiniais postmodernistiniais romanais laikytini W. S. Burroughso romanas Nuogi pusryčiai (Nacked Lunch 1959, lietuvių kalba pavadinimu Nuogas kąsnis 2009), J. Cortázaro romanas Žaidžiame klases (Rayuela 1963, lietuvių kalba 1978), D. Barthelmes knyga Snieguolė (Snow White 1967), T. Pynchono romanas Žemės traukos vaivorykštė (Gravity’s Rainbow 1973), S. Sokolovo romanas Kvailių mokykla (Škola durakov 1975). Postmodernistinio romano klasika laikomi S. Becketto, G. Garcíjos Márquezo, J. L. Borgeso, U. Eco, J. Fowleso, S. Rushdie romanai.
Postmodernistinis romanas lietuvių literatūroje
Lietuvių literatūroje postmodernistinių romanų sukūrė R. Gavelis, M. Ivaškevičius, H. Kunčius, K. Ostrauskas, S. Parulskis ir kiti.
389