potautė

pótautė, subètnosas (sub… + gr. ethnos – tauta), etninė bendrija, išlaikiusi tam tikrus specifinius, tik jai būdingus bruožus (savimonę, tarmę, papročius, visuomenės, ūkio sanklodą ir kita), skiriančius ją nuo tautos pagrindinės šakos. Laikoma tos tautos dalimi. Dažnai potautė tapatinama su etnografine grupe. Kartais tyrinėtojai potautėms priskiria tokias etnines grupes, kurios neturi visų tautai būdingų požymių, arba skiriasi potautės ir tautos, kuriai ji priskiriama, kalbos (pavyzdžiui, megrelai laikomi gruzinų potaute). Potautės susidarymas (ji netampa tauta) dažnai aiškinamas tam tikromis istorinėmis, geopolitinėmis aplinkybėmis, gyvensenos ypatybėmis. Neretai kriterijus, kuriais remiantis etnografinės grupės laikomos vienos arba kitos tautos potautėmis, lemia politinės sąlygos, pavyzdžiui, Rusijos Federacijoje erziai ir mokšai buvo laikomi atskiromis tautomis, vėliau – mordvių potautėmis, pagal 1994 gyventojų surašymą vėl traktuojami kaip atskiros tautos. Lietuvių potautėmis kartais laikomos žemaičių ir Mažosios Lietuvos gyventojų lietuvininkų etnografinės grupės.