potenciãlas (lot. potentia – jėga, galia), skaliarinė arba vektorinė pagalbinė funkcija, kurios išvestinėmis reiškiami eksperimentu kontroliuojami dydžiai – jėga, lauko stipris ir kita. Mechaninės sistemos potencinė energija vadinama mechaniniu potencialu. Materialiojo taško skaliarinis potencialas U (r) egzistuoja, jei erdvėje uždara trajektorija tašką perkėlusios jėgos visas atliktas darbas lygus nuliui. Tuomet materialųjį tašką veikianti jėga yra potencialinė jėga. Dviejų materialiųjų taškų, sąveikaujančių Coulombo sąveika, potencialas priklauso nuo atstumo tarp taškų, Us (/r1 – r2/); čia r1 – pradinės taško padėties spindulio vektorius, r2 – galutinės padėties spindulio vektorius. Sąveikaujančių materialiųjų taškų sistemos potencialas lygus visų taškų potencialų U (ri) ir visų taškų skirtingų porų sąveikos potencialų sumai. Hidrodinamikoje besūkuriam tekėjimui (potencialinis tekėjimas) nusakyti naudojamas greičio potencialas, kuris priklauso nuo koordinačių ir laiko (jo gradientu išreiškiamas skysčio arba dujų dalelės greitis). Elektrodinamikoje elektromagnetiniam laukui nusakyti vartojamas skaliarinis elektrinis potencialas V ir vektorinis potencialas A, kurie priklauso nuo lauko taško koordinačių ir laiko t. Elektrinio lauko stipris reiškiamas lygybe E = –grad V  dA/dt, magnetinio srauto tankis B = rot A. Termodinamikoje vienu išoriniu parametru apibūdinama sistema nusakoma keturiais termodinaminiais potencialais, kurie priklauso nuo skirtingų termodinaminių parametrų. Termodinaminio potencialo išvestinė vienu iš argumentų išreiškia termodinaminį parametrą, nesantį to potencialo argumentu, pvz., laisvoji energija yra tūrio ir temperatūros funkcija, o jos išvestinė tūriu išreiškia slėgį.

2469

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką