Potòckiai (lenk. Potoccy), Abiejų Tautų Respublikos didikų giminė. Kilusi iš Potoko (Krokuvos vaivadijoje) savininkų. Minima nuo 1236, didikais tapo 14 a. pabaigoje. 16 a. pirmoje pusėje persikėlė į Haličą (turėjo ten didelių dvarų). Nuo 17 a. giminiavosi su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikais Radvilomis ir ėmė daryti įtaką valstybės politikai. Nuo 18 a. 4 dešimtmečio įtakinga Abiejų Tautų Respublikos santvarkos reformų ir šalininkų partija. Dėl įtakos valstybės valdymui varžėsi su Čartoriskių Familijos grupuote (Potockiai ieškojo Prancūzijos ir Švedijos, o Čartoriskiai – Rusijos paramos).
Potockių herbas Pilava (lenk. Pilawa) iš Danielio Castellani Lachrymae Parentales in obitum... (po 1667 05 02 išspausdinta Krokuvoje; Varšuvos nacionalinė biblioteka)
Stanisławo Reweros Potockio portretas (aliejus, apie 1667, nežinomas dailininkas; Wilanówo rūmų muziejus)
Žymiausieji Potockiai: Stanisławas Rewera (1579–1667), nuo 1654 Lenkijos didysis etmonas, nuo 1655 Kijevo, nuo 1658 Krokuvos vaivada. Dalyvavo Abiejų Tautų Respublikos karuose su Rusija, Turkija, Švedija. Jo vaikaitis Józefas (1673–1751) 1702–44 buvo Kijevo vaivada, 1707 ir 1735–51 Lenkijos didysis etmonas, 1748 Krokuvos kaštelionas. Mikołajus (1595–1651), nuo 1646 Lenkijos didysis etmonas, kovojo su B. Chmelnyckio kazokais. Wacławas (W. Potocki) buvo žymus 17 a. lenkų poetas. Teodoras Andrzejus (1664–1738) buvo Kulmo (1699–1712), Varmės (1713–23) vyskupas, Gniezno arkivyskupas ir Lenkijos primas (nuo 1723). Stanisławas Szczęsny (S. Sz. Potocki) – vienas Gegužės trečiosios konstitucijos ir Ketverių metų seimo reformų priešininkų, Targowicos konfederacijos pirmininkas.
Ignacy (1750–1809) 1783–91 buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rūmų, 1791–93 didysis maršalka. 1773 vienas veikliausių Edukacinės komisijos narių; Ketverių metų seimo reformų šalininkų (vadinamosios patriotų partijos) vadovas, su H. Kołłątajumi parašė Gegužės trečiosios konstituciją. 1794 sukilimo vyriausybės užsienio reikalų ministras. Ignacy brolis Stanisławas Kostka (S. K. Potocki) buvo vienas minėtos patriotų partijos vadų, vėliau Varšuvos kunigaikštystės, Lenkijos karalystės politikas, politinis rašytojas, meno mecenatas. Janas (J. Potocki) – rašytojas ir istorikas. Alfredas (1817–1889) 1867–70 buvo Austrijos žemės ūkio ministras, 1870–71 ministras pirmininkas, 1875–85 Galicijos vietininkas.
Mikołajus Potockis, Lenkijos didysis etmonas (iš Julian Bartoszewicz knygos Hetmani polscy koronni i Wielkiego Xięstwa Litewskiego, išleista 1860 Varšuvoje; Varšuvos nacionalinė biblioteka)
-Stanisławas Rewera; -Józefas Potockis; -Mikołajus Potockis; Ignacy Potockis; -Alfredas Potockis