Potosí alavo rūdos telkinys (Cerro Rico de Potosi, Potos ãlavo rūdõs telkinỹs) yra Bolivijos pietuose, Potosí departamente; vienas didžiausių pasaulyje. Priklauso Bolivijos alavingajai juostai. Bendrieji ištekliai apie 2,3 mln. t rūdos; alavo vidutinis kiekis rūdoje – 1,27 %. Telkinys kompleksinis – jame yra sidabro, volframo, cinko rūdų. Pagrindiniai alavo rūdos mineralai – kasiteritas, staninas, sidabro – chlorargiritas, argentitas, pirargiritas, volframo – volframitas; dar yra kvarco, pirito, galenito ir kitų mineralų. Viršutinėje telkinio dalyje vyrauja sidabro mineralai.
Telkinys hidroterminės kilmės. Apie 35 stambios rūdinės gyslos kerta daugiau kaip 1500 m storio ordoviko sistemos nuosėdinių (smiltainių, kvarcitų, skalūnų) ir virš jų slūgsančių neogeno vulkaninių (lavos, tufų, konglomeratų) nuogulų storymę, kurioje yra įsiterpęs mioceno dacitinių porfyrų štokas. Rūdinės gyslos (ilgis 300–1700 m, vidutinis plotis 0,6 m) susiformavo iš plyšiais kylančių karštųjų giluminių mineralinių tirpalų. Rūdinių mineralų randama sąnašynuose. Gavybos svarbiausias centras – Potosí.
Potosí alavo rūdos telkinys atrastas 1545. Iki 19 amžiaus pabaigos daugiausia buvo kasamas sidabras, 1899 pradėtas kasti alavas.