pótraukis, psichinės įtampos būsena – nediferencijuotas pirminis emocinis išgyvenimas; organinė žmogaus energija, sukelianti poreikį. Potraukis skatina žmogų atlikti veiksmus, kurie sumažintų įtampą. Yra keletas požiūrių į potraukio prigimtį, lokalizaciją, pobūdį. Vieni psichologai potraukį tapatina su emocijomis, kylančiomis kartu su poreikiu, kiti potraukį laiko neįsisąmonintu ar mažai įsisąmonintu poreikiu, dėl to potraukis esąs ankstesnis už poreikį, tretiems potraukis yra psichinis poreikio atspindys, ketvirtiems – labai stipri emocija. Potraukis gali būti ir visiškai įsisąmonintas, tik žmogus gali nežinoti potraukio priežasties. Potraukio atsiradimas yra pradinis motyvacinio proceso etapas. Aktyvina suvokimą, mąstymą ir orientuoja asmens veiklą atkurti organizmo pusiausvyrą (poreikio patenkinimas). Rusų fiziologas I. Pavlovas teigė, kad potraukis yra galvos smegenyse dėl iškilusių poreikių susidaręs optimalaus jautrumo židinys, kuris stiprina nesąlyginius ir sąlyginius refleksus ir sukelia atitinkamą elgesį, tai yra potraukis yra psichonervinis jautrumas, akumuliuojantis energiją, kurios reikia poreikiui patenkinti. Austrų psichoanalitikas, psichiatras S. Freudas teigė, kad žmonių elgesiui daro įtaką pasąmonės jėgos, pavadintos potraukiais, kuriuose glūdi instinktai. Sąmonės lygmeniu potraukiai yra uždrausti, todėl išstumiami į pasąmonę, bet reiškiasi sapnuose, kalbos riktuose, nukrypimuose nuo adekvataus elgesio. Lytinis potraukis (libido) labiausiai išstumiamas iš sąmonės, nes jo apraiškos ribojamos visuomeniniame gyvenime, bet skatina žmogų veikti ir pamažu vystosi bręstant asmenybei.
Vieni potraukiai, pavyzdžiui, savisaugos, lytinis, mitybos, yra paveldėti nuo žmonijos atsiradimo laikų, kiti potraukiai žmogaus elgesį pradėjo veikti daug vėliau, pavyzdžiui, nenugalimas, nekontroliuojamas potraukis ką nors pirkti (oniomanija), žaisti azartinius žaidimus (ludomanija). Potraukio pakitimai gali sutrikdyti prisitaikymą prie aplinkos, pakeisti žmogaus asmenybę. Pavyzdžiui, nesuvaldomas apetito (bulimija ), troškulio (polidipsija) padidėjimas gali skatinti poreikį be perstojimo valgyti arba gerti, sumažėjimas arba išnykimas (anoreksija) – atsisakyti maisto. Iškrypus maisto potraukiui žmogus gali valgyti nevalgomus daiktus, pavyzdžiui, vinis, sagas, išmatas (koprofagija). Seksualumo (libido) sustiprėjimas (satiriazė, nimfomanija), susilpnėjimas arba seksualinis šaltumas (frigidiškumas) pakeičia asmens elgesį su kitos lyties atstovais. Lytinio potraukio iškrypimai gali pasireikšti ekshibicionizmu, fetišizmu, mazochizmu, pederastija (vyro homoseksualūs santykiai su berniuku arba paaugliu), sadizmu. Prie potraukio sutrikimų priskiriama kleptomanija, piromanija ir fantastinė pseudologija (liguistas potraukis meluoti). Potraukis dažniausiai sutrinka tiems asmenims, kurių galvos smegenys pažeistos, kurie serga sunkiomis psichikos ligomis, depresija, nerimo sutrikimais arba yra žemo intelekto. Šių sutrikimų pasitaiko ir normalaus intelekto, bet disharmoniškos asmenybės struktūros asmenims. Jiems dažniau kyla naujų, nepaveldėtų potraukių – polinkis į alkoholį, tabaką, narkotines medžiagas. Sergančiųjų potraukių sutrikimais elgesys yra nekontroliuojamas – liguistas potraukis kyla staiga, atsiranda vidinė įtampa, žmogus neabejoja dėl savo poelgio, nekovoja dėl savo veiklos stimulų ir tikslų, kurie skatintų jo aktyvumą. Dėl to nukenčia ir patys ligoniai, ir jų artimieji. Potraukių sutrikimai gydomi psichoterapija, vaistais.