Pòtsdamo konfereñcija, Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir SSRS vadovų konferencija 1945 07 17–08 02. Svarstyta pokario Europos ir karą pralaimėjusios Vokietijos reikalai.
Dalyviai
Dalyvavo II pasaulinio karo valstybių laimėtojų vadovai: Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas W. L. S. Churchillis (07 28 jį pakeitė C. R. Attlee), Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas H. Trumanas, SSRS Liaudies komisarų tarybos pirmininkas J. Stalinas, minėtų valstybių užsienio reikalų ministrai, karo patarėjai ir ekspertai.
Nutarimai
Remdamasi 1945 Jaltos konferencijos nutarimais, Postdamo konferencija numatė nuginkluoti ir paleisti Vokietijos kariuomenę, panaikinti nacionalsocialistų partiją ir jai pavaldžias organizacijas, uždrausti bet kokią nacistinę ir militaristinę veiklą bei propagandą.
C. R. Attlee, H. Trumanas ir J. Stalinas Potsdamo konferencijoje (1945 07)
Pasirašyti susitarimai dėl reparacijų, kuriais buvo patvirtinta nukentėjusių nuo Vokietijos agresijos tautų teisė gauti kompensaciją, numatyti reparacijų mokėjimo šaltiniai. Susitarta, kad Vokietiją okupuos Didžioji Britanija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Prancūzija ir SSRS, kad jų kariuomenės vadai Vokietijoje sudarys administraciją, o Berlyne bus įsteigta Kontrolės taryba – aukščiausioji okupacinės valdžios institucija. Numatyta, kad nauja Vokietijos–Lenkijos siena eis palei Oderį ir Neisę (Oderio–Neisės linija); Rytų Prūsijos teritorija tarp Nemuno žemupio ir Priegliaus upės su Karaliaučiumi iki galutinės taikos sudarymo atitenka SSRS. Taikos sutartims su Vokietijos buvusiais sąjungininkais parengti numatyta įkurti užsienio reikalų ministrų tarybą. SSRS reikalavimu nutarta Vokietijos karo ir prekybos laivyną padalyti Didžiajai Britanijai, Jungtinėms Amerikos Valstijoms ir SSRS. Svarbiausius karo nusikaltėlius nutarta perduoti teisti tarptautiniam karo tribunolui. Be kitų klausimų, svarstytos Rytų Europos valstybių, Juodosios jūros sąsiaurių problemos, Jungtinių Tautų santykiai su F. Franco valdoma Ispanija.
Reikšmė
Postdamo konferencija kartu su Jaltos konferencija (1945) ir Teherano konferencija (1943) buvo vienas svarbiausių II pasaulinio karo metų ir 20 a. įvykių, kurie nulėmė iki 20 a. pabaigos gyvavusį Europos padalijimą.