pouhatanai

pouhatãnai, 16 a. pabaigos–17 a. Šiaurės Amerikos indėnų genčių konfederacija. Jai priklausė apie 30 genčių (14 000–21 000 žmonių), kurios gyveno daugiausia dabartinės Virdžinijos valstijos rytinėje dalyje, t. p. Merilando, Naujojo Džersio teritorijoje. Kalbėjo algonkinų kalbų šeimos kalba (dar vadinami Virdžinijos algonkinais). Pouhatanai buvo pirmieji indėnai, su kuriais susidūrė 17 a. pradžioje į Šiaurės Ameriką atvykę anglai – jie pouhatanų gyvenamojoje teritorijoje 1607 įkūrė Jamestowno miestą, kuris tapo Virdžinijos kolonijos centru. 1618 mirus su anglais gana taikiai sugyvenusiam pouhatanų vadui Powhatanui konfederacijai ėmė vadovauti jo brolis Opechancanough, kuris atvykėliams buvo priešiškas. Po ilgai trukusio karinio konflikto (vadinamieji Pouhatanų karai, 1622–44) konfederacija prarado galią. Nuo 1665 pouhatanų vadą skirdavo kolonijos gubernatorius, 1684 pouhatanų konfederacija nustojo gyvuoti. 21 a. pradžioje Virdžinijos valdžia pouhatanų palikuoniais pripažino aštuonias valstijoje gyvenančias indėnų gentis (apie 3500 žmonių); iš jų tik pamankiai ir mataponiai tebeturi nuo 17 a. pradžioje jiems priklausančias žemes.