povandennė archeològija, archeologijos kryptis, tirianti materialųjį paveldą, esantį po vandeniu. Išskiriama laivų, jūrų ir vidaus vandenų povandeninės archeologijos specializacija. Šios archeologijos tyrimų pagrindiniai objektai yra: vandens transporto priemonės, pakrančių infrastruktūra, tiltai, gyvenvietės, laidojimo paminklai ir aukojimo vietos.
1819 pirmą kartą nemažai daiktų ir dirbinių iškelta iš 1575 nuskendusio laivo Mary Rose (Didžioji Britanija). 19 a. viduryje polinių gyvenviečių tyrimus pradėjo šveicarų archeologas Ferdinandas Kelleris. Nuo 1960 povandeninė archeologija gyvuoja kaip mokslas. Jungtinių Amerikos Valstijų archeologas George’as Bassas archeologijos metodais ištyrė prie Turkijos krantų nuskendusio laivo liekanas. Vieni žymiausių povandeninės archeologijos laimėjimų yra laivų Vasa (nuskendo 1628; Švedija) ir Mary Rose iškėlimas, konservavimas ir eksponavimas.
21 a. pradžioje povandeninėje archeologijoje taikomi naujausi nedestrukciniai tyrimo metodai (povandeniniai robotai, sonarai ir kita). Povandeninio paveldo apsaugą nustato UNESCO Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencija (Lietuvos Respublika ratifikavo 2006). Dėl mažiau žalojančio aplinkos poveikio povandeninės archeologijos tyrimų metu rastų daiktų būklė yra geresnė nei rastųjų sausumoje.
Lietuvos povandeninė archeologija
Archeologiniai objektai po vandeniu Lietuvoje buvo fiksuojami nuo 19 amžiaus. 1959 profesionalūs narai žvalgė Galvės ežero pakrantes. Nuo 1978 Rytų Lietuvos ežeruose radinių ieškojo archeologo Vytauto Ušinsko vadovaujamos ekspedicijos (radinių nerado). Pirmieji sėkmingi tyrimai pradėti 1987 Platelių ežere (vadovas V. Žulkus laikomas povandeninės archeologijos Lietuvoje pradininku) – rastos ir inventorizuotos 16–17 amžiaus 300 m ilgio tilto liekanos. Baltijos jūroje radinių paieškos pradėtos 20 a. 8 dešimtmetyje, tyrimai atliekami nuo 9 dešimtmečio, čia surasti apie 35 nuskendę laivai (2010). Nuo 1997 Rytų Lietuvos ežerus tyrinėjo ar tyrinėja Zenonas Baubonis, M. Kvedaravičius, Rokas Kraniauskas, Elena Pranckėnaitė, Giedrė Motuzaitė. Luokesų ežere nuo 2000 tiriamos bronzos amžiaus gyvenvietės.
Laivo Rašios ežere iškėlimas
1998–2010 Lietuvoje žvalgyta 50 ežerų ir 10 upių ruožų. Povandeninės archeologijos tyrimų metu daugiausia randama vandens susisiekimo priemonių, tiltų. Aptiktos trys gyvenvietės, laidojimo paminklas (Obelių ežero kapinynas). Uostų ir prieplaukų rasta Merkio upėje, Baltijos jūros pakrantėje.
Povandeninės archeologijos kursai skaitomi Klaipėdos universitete, povandeninius archeologinius kasinėjimus vykdo Povandeninės archeologijos centras.
Wetland settlements of the Baltic. A Prehistoric Perspective Vilnius 2012; A. Kola, G. Wilke Archoelogia podwodna Toruń 1985; J. Y. Blot Underwater Archeology: Exploring the World Beneath the Sea London 1996; Underwater archeology: The NAS Guide to Principles and Practice2 Portsmouth 2009.
1763