povandeninė naudingųjų iškasenų gavyba

naftos gavybos platforma

povandennė naudngųjų škasenų gavýba, gavyba būna atviroji ir požeminė. Ežerų, jūrų ir vandenynų dugno paviršiuje, ypač šelfe, susikaupusios naudingosios iškasenos (daugiausia mineralai ir rūdos) paprastai išgaunamos atviruoju būdu (ardant klodo nuodangą iš viršaus). Naudojami didelės vandentalpos laivai su gavybos įrenginiais, naudingųjų iškasenų transportavimo priemonėmis, elektrine jėgaine, sandėliais, patalpomis darbuotojams ir kita įranga. Kietosios naudingosios iškasenos (rūdų nuogulos, konkrecijos) rinktuvu surenkamos ir atskiriamos nuo bergždžiųjų uolienų, metalingasis dumblas, tirpalai įsiurbiami, išgautos naudingosios iškasenos kartu su vandeniu (pulpos pavidalo) iškeliamos daugiausia hidrauliniu (pumpuojant orą, siurbiant grunto siurbliais ir kitaip) ir mechaniniu būdu (dažniausiai naudojant lynų trauką su kaušais, semtuvais, tralu) ir tiekiamos į povandeninės naudingųjų iškasenų gavybos įrenginio bunkerį.

Naudojami ir autonominiai kėlimo įrenginiai – įvairūs kintamo plūdrumo aparatai, kursuojantys tarp gavybinio laivo ir jūros dugno arba rinktuvo, į triumą surenkantys išgautas naudingąsias iškasenas ir pakeliantys jas į laivą. Povandeninę naudingųjų iškasenų gavybą apsunkina palyginti didelis vandens slėgis, vandens drumstumas prie dugno, bangavimas, povandeninės srovės, temperatūrų skirtumas vandens paviršiuje ir prie dugno. Be to, sutrikdoma normali gyvybinė vandens augalijos ir gyvūnijos veikla. Iš giliųjų dugno sluoksnių naudingosios iškasenos išgaunamos požeminiais kasiniais (požeminė naudingųjų iškasenų gavyba), geotechnologijos būdais, nafta ir dujos – povandeniniais gręžiniais, gręžiamais nuo platformos.

Istorija

Iš povandeninių telkinių naudingosios iškasenos atviruoju būdu išgaunamos nuo seno. 11 a. pr. Kr. finikiečiai nuo jūros dugno iškeldavo jūrinių kriauklių nuosėdas, iš kurių gaudavo purpuro žaliavą. 6 a. pr. Kr. polineziečiai iš koralų rifų darė statybines medžiagas. 3 a. pr. Kr. Bosforo sąsiauryje iš 4 m gylio nardytojai iškeldavo vario rūdą. Pramoninė povandeninė naudingųjų iškasenų gavyba prasidėjo tik 19 a.: imta eksploatuoti aukso, ilmenito, cirkonio, monacito jūrų sąnašynus Australijos, Brazilijos, Indijos pakrantėse. 20 a. 3 dešimtmetyje pradėta alavo gavyba jūrų sąnašynuose Indonezijoje, 1963 – deimantų gavyba pietvakariniame Afrikos šelfe, 7 dešimtmetyje – geležies rūdos gavyba Japonijos pakrančių sąnašynuose.

povandeninė naudingųjų iškasenų gavyba atviruoju būdu (schema): 1 – gavybinis laivas, 2 – vamzdynas su grunto siurbliais, 3 – rinktuvas