povandennis kalnãgūbris, ištįsusi siaura jūros arba vandenyno dugno asimetrinė pakiluma su stačiais šlaitais ir netolygiu reljefu. Povandeninis kalnagūbris būna iki kelių šimtų kilometrų pločio, kelių šimtų (arba tūkstančių) kilometrų ilgio. Didžiausi yra vandenynų vidurio kalnagūbriai (pvz., Vidurio Atlanto), esantys vandenynų vidurinėse dalyse ir sudarantys sistemą, kuri tęsiasi per visus vandenynus apie 75 000 km, iškilę virš abisalinių lygumų 1–3 km (kartais iš vandens iškilusios povandeninio kalnagūbrio viršūnės sudaro salas), plotis iki 2000 kilometrų. Juose vyksta naujos vandenyninės Žemės plutos susidarymo ir spredingo procesai. Povandeniniai kalnagūbriai būna sprūdinės (luistinės), raukšlinės-luistinės arba vulkaninės kilmės.
254