povandennis kanjònas, įvairaus ilgio stačiašlaitis griovos pavidalo slėnis (dažnai turi V formos skerspjūvį), jungiantis pagrindines vandenyno geomorfologines struktūras. Povandeninis kanjonas nuo kranto zonos driekiasi per visą šelfą, išeina į žemyno šlaitą iki abisalinių lygumų. Povandeniniai kanjonai susidarę tektoniniuose lūžiuose, kai kurie iš jų yra povandeninės upių slėnių tąsos (Hudsono, Indo, Kongo; atsidūrę po vandeniu dėl tektonių judesių ir vandens lygio kilimo), kiti su upėmis nesusiję. Povandeninių kanjonų kilmė susijusi su pirminėmis tektoninių lūžių arba grabenų vietomis, susiformuoja dėl gravitacinių procesų (nuošliaužų, nuogriuvų, įvairios kilmės suspensinių srautų ir turbiditų) veiklos. Kanjonų forma labai įvairi (ilgis daugiau kaip 100 km, plotis nuo kelių iki keliasdešimt kilometrų, gylis 1–2 km), jiems būdinga daugelis žemyninių upių slėnių bruožų.
254