povandennis kultros pãveldas, nuskendusių ir sudužusių laivų liekanos, povandeniniai kanjonai, priešistorinės vietovės, konstrukcijos ir pastatai, atsidūrę po vandeniu. Dėl specifinių ypatumų (pažeidžiamumo, prieinamumo ir povandeninės aplinkos) yra mažai pažįstamas, sunkiau suvokiama jo vertė.
Povandeninio kultūros paveldo apsauga
archeologiniai senovinės polinės gyvenvietės tyrinėjimai Luokesų ežere (Molėtų rajono savivaldybė)
Suprasdamos povandeninio kultūros paveldo reikšmę, reaguodamos į vis didėjančias grėsmes, kylančias dėl pramoninės gavybos darbų, infrastruktūros plėtros ar komercinio naudojimo, 2001 UNESCO valstybės narės parengė ir UNESCO Generalinė konferencija patvirtino Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvenciją. Šios konvencijos tikslas – saugoti povandeninį kultūros paveldą jo buvimo vietoje ir neleisti jo eksploatuoti komerciniais tikslais. Konvencijos nuostatos apibrėžia šalių narių bendradarbiavimo principus, nustato praktines povandeninio paveldo tyrimų ir išsaugojimo taisykles. Šis dokumentas įtvirtina tarptautinius apsaugos standartus, palengvina bendradarbiavimą tarp valstybių, teikia metodines rekomendacijas ir dalykinę pagalbą, ragina vadovautis moksliniais tyrimais ir kurti viešas informacijos prieigas, skatinti mokymus apie povandeninę archeologiją.
2015 Konvencijos šalių narių sesijoje buvo patvirtintos Konvencijos įgyvendinimo gairės.
Globalūs povandeninio paveldo išsaugojimo ir Konvencijos įgyvendinimo klausimai sprendžiami Šalių narių susirinkimuose (sesijose), kurie kas dvejus metus vyksta UNESCO būstinėje Paryžiuje. Povandeninio kultūros paveldo apsaugos, moksliniais ir techniniais klausimais šalims narėms pataria Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencijos Mokslinis ir techninis patariamsis komitetas. Į Komitetą išrinktas Lietuvos atstovas V. Žulkus.
Povandeninis kultūros paveldas Lietuvoje
Lietuva yra viena iš 60 (2019) Šalių narių ir vienintelė Baltijos regione, 2006 ratifikavusi šį UNESCO dokumentą. Lietuva turi mažiausią Baltijos jūros akvatoriją (apie 1,5 % viso Baltijos jūros ploto), bet siekia lyderystės Baltijos regione. 2019 į Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių registrą yra įrašyta 17 povandeninio kultūros paveldo objektų, iš jų 12 yra Baltijos jūroje ir 5 – ežeruose. Tai nuskendusių ir sudužusių laivų liekanos Baltijos jūroje, Luokesų senovinės polinės gyvenvietės, Trakų senamiesčio bei Platelių senovinio tilto liekanos.
2018 Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, bendradarbiaudama su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutu bei V. Žulkumi, išleido leidinį Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencija. Įgyvendinimo gairės.