povandeninis laivas

povandeninis laivas

povandennis lavas, laivas, kuris gali ilgą laiką būti paniręs ir veikti po vandeniu. Būna karinis (dažniausiai naudojamas), mokslinis tiriamasis (pvz., Žemės geomagnetinio lauko, biologiniams tyrimams), turistinis (povandeniniam pasauliui stebėti pro iliuminatorius ir panoraminius langus), transportinis (pasiekti paprastais laivais nepriplaukiamas vietas, pvz., Arkties vandenyne). Karinio povandeninio laivo svarbi taktinė savybė – veiksmų slaptumas ir netikėtumas. Jis skirtas priešininko antvandeniniams ir povandeniniams kariniams, prekiniams laivams, kranto objektams naikinti, žvalgyti, diversinėms grupėms išlaipinti, minoms dėti ir kitiems tikslams. Gali veikti vienas, su povandeninių laivų grupe, su kitokių rūšių karinėmis pajėgomis. Laivo korpusas žuvies, lašo, cigaro pavidalo, iki 170 m ilgio; skerspjūvis apskritas. Panirusio povandeninio laivo vandentalpa dažniausiai iki 18 000 t.

Vidaus ertmė sandariomis pertvaromis suskirstyta į skyrius. Povandeninio laivo korpusas daromas iš labai stiprių medžiagų – dažniausiai iš legiruotojo plieno (kartais titano, kompozicinių medžiagų), kad atlaikytų didelį (iki apie 3 MPa) hidrostatinį vandens slėgį, nuo kurio priklauso povandeninio laivo panirimo gylis (didžiausias iki 600 m). Jėgainė branduolinė (atominis povandeninis laivas) arba dyzelinė (dyzelinis povandeninis laivas), varytuvas – laivasraigtis. Atominis povandeninis laivas gali plaukti po vandeniu kelis mėnesius, panirusio povandeninio laivo didžiausias greitis iki 70 km/h.

Dyzelinis povandeninis laivas turi dyzelinę akumuliatorių jėgainę. Vandens paviršiuje plaukioja naudodamas dyzelinius, po vandeniu – elektrinius variklius, kurie maitinami iš akumuliatorių baterijų arba specialių įtaisų. Povandeninis laivas panyra, kai balasto rezervuarai pripildomi vandens, iškyla, kai vanduo suslėgtu oru arba kitomis dujomis iš rezervuarų išstumiamas. Povandeninis greitis iki 35 km/h. Plaukiojimo nuotolį riboja kuro atsargos. Povandeninis laivas po vandeniu valdomas vertikaliaisiais (krypties) ir horizontaliaisiais (gylio) vairais; turi hidroakustinę ir radiolokacijos stotis, navigacinį kompleksą, radijo ryšio priemonių, raketų ir torpedų leidimo aparatus, valdymo ir kitos paskirties radioelektroninių įtaisų, periskopų. Povandeninis laivas ginkluotas balistinėmis ir sparnuotosiomis raketomis (raketinis povandeninis laivas, dažniausiai atominis), raketinėmis torpedomis (raketinis-torpedinis povandeninis laivas), torpedomis ir minomis (torpedinis povandeninis laivas).

povandeninio laivo scheminis išilginis pjūvis: 1 – antena, 2 – oro apykaitos vamzdis, 3 – periskopas, 4 – priekinis vertikalusis vairas, 5 – bokštelis, 6 – navigacinis radaras, 7 – balasto rezervuaras, 8 – elektros generatoriai, 9 – torpedų patalpa, 10 – branduolinis reaktorius, 11 – atsarginis elektrinis variklis, 12 – vertikalusis vairas (kilis), 13 – varantysis sraigtas, 14 – horizontalusis vairas, 15 – garo turbina, 16 – atsarginis liukas, 17 – liukas, 18 – radijo antena, 19 – įgulos patalpos

Balistinės raketos leidžiamos iš vertikalių šachtų ir skirtos svarbiems objektams naikinti priešininko teritorijos gilumoje. Sparnuotosios raketos leidžiamos iš konteinerių, naikina taikinius krante ir jūroje. Raketos leidžiamos iš panirusio povandeninio laivo. Raketinis‑torpedinis povandeninis laivas ginkluotas raketinėmis torpedomis su branduoliniu ar įprastiniu užtaisu, leidžiamomis iš torpedinių aparatų; skirtas jūrų taikiniams naikinti. Torpedinis povandeninis laivas turi didelio nuotolio nusitaikančiųjų ir kitokių torpedų. Iš torpedinių aparatų t. p. gali dėti minas, turi iki 40 torpedų su įprastiniais ir branduoliniais užtaisais. Povandeninio laivo įgula dažniausiai 70–150 žmonių. Normalias gyvenimo ir darbo sąlygas sukuria gyvybinė sistema.

Istorija

Povandeninio laivo taikymo karinėms reikmėms idėją pirmasis išreiškė Leonardo da Vinci. Pirmąjį irklinį povandeninį laivą 1620 Londone pastatė olandas Cornelis Jacobszoonas Drebbelis. Kovai povandeninis laivas (garinis) pirmą kartą panaudotas 1864 per Jungtinių Amerikos Valstijų pilietinį karą (Horaceʼas Lawsonas Hunleyʼis). 1884 Rusijoje inžinierius Stefanas Dževeckis (Drzewieckis) pastatė povandeninį laivą, varomą elektros akumuliatorių. 19 a. pabaigoje sukonstruota povandeninių laivų su dvejopa jėgaine: benzininius ir dyzelinius variklius naudojo plaukti ant vandens, elektrinius – po vandeniu. Per I pasaulinį karą kovai buvo naudojami povandeniniai laivai, kurie panirdavo iki 50 m, panirę plaukė iki 18 km/h greičiu ir po vandeniu nuplaukdavo iki 20 kilometrų. Prieš II pasaulinį karą povandeninių laivų turėjo dauguma jūrinių valstybių: Didžioji Britanija – 58, Vokietija – 57, Jungtinės Amerikos Valstijos – 99, Prancūzija – 77, Italija – 105, Japonija – 56, SSRS – 211. Povandeniniai laivai su branduolinėmis jėgainėmis pradėta statyti 20 a. 6 dešimtmetyje. Pirmasis povandeninis laivas Nautilus su branduoline jėgaine pastatytas 1954 Jungtinėse Amerikos Valstijose; buvo ginkluotas torpedomis, naudotas iki 1980. Povandeninis laivas George Washington (naudotas 1959–85) ginkluotėje turėjo ir balistinių raketų. 21 a. pradžioje povandeninių laivų savo ginkluotėje turėjo 33 valstybės. Tik 5 valstybės (Jungtinės Amerikos Valstijos, Rusija, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Kinijos Liaudies Respublika) turi atominių povandeninių laivų. Kai kurie 21 a. 1 dešimtmečio pabaigos ginkluotei naudoti kariniai atominiai povandeniniai laivai: Ohio (Jungtinės Amerikos Valstijos, nuo 1981), Akula (Ščiuka; Rusija, nuo 1984), Seawolf (Jungtinės Amerikos Valstijos, nuo 1997), Virginia (Jungtinės Amerikos Valstijos, nuo 2000), Le Terrible (Prancūzija, nuo 2008), Jasen (Rusija, nuo 2010).

645