Povilas Alšėniškis

Povilo Alšėniškio portretas (aliejus, dailininkas G. da Monte, 16 a. vidurys, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus)

Alšėnškis Povilas, Póvilas Alšėnškis ? 1555 09 04Vilnius, Vilniaus vyskupas (nuo 1536). vienas Alšėnų kunigaikščių, Aleksandro Alšėniškio sūnus. 1504–07 studijavo Krokuvos universitete. Nuo 1507 Lucko vyskupas. 1512 dalyvavo Katalikų Bažnyčios visuotiniame susirinkime Romoje, susipažino su italų Renesanso kultūra. Įsiteikdamas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Senajam 1533 užrašė jo žmonai Bonai Sforzai savo namus ir sklypus Vilniuje, pačiam valdovui po savo mirties – du dvarus, atsisakė Punios seniūnijos. Tai padėjo jam tapti Vilniaus vyskupu. Su prasidėjusia Lietuvoje reformacija kovojo plėsdamas bažnytines dignitorijas (dignitorius; Vilniaus vyskupijos kanauninkų skaičių padidino nuo 12 iki 14), intensyvindamas kunigų veiklą (vertė dominikonus reguliariai pamokslauti Katedroje, 1555 02 sušaukė vyskupijos sinodą), skatino valdovą imtis represijų prieš protestantus.

Gyveno ištaigingai. Globojo menus. Beveik iš naujo atstatydino 1529 sudegusią Vilniaus katedrą, savo rūmų sode 1543 pastatydino Šv. Kryžiaus koplyčią (taip ėmė kurti Vilniaus kankinių pranciškonų kultą), užsakė miniatiūromis iliustruotą lenkų istoriko J. Długoszo herbyno nuorašą, papildytą Lietuvos heraldikos objektais. Savo portretus ir kitus meno kūrinius užsakydavo italų meistrams.

Povilo Alšėniškio antkapinė plokštė Vilniaus katedros Goštautų koplyčioje ( marmuras, 1555, skulptorius G. M. Padovano)

683