Povilas Gaučys
Gaučỹs Povilas 1901 12 01Vyžuonos 1991 11 12Kaunas, lietuvių vertėjas, diplomatas. 1920–27 studijavo lietuvių, prancūzų, ispanų filologiją Lietuvos, Montpellier, Rygos universitetuose. 1927–29 vicekonsulas Latvijoje, 1930–35 konsulas Argentinoje, 1935–38 konsulas Brazilijoje. Nuo 1938 iki SSRS okupacijos (1940) dirbo Lietuvos užsienio reikalų ministerijos spaudos biure. 1944 pasitraukė į Vakarus. 1949 persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas.
Kūryba
Į lietuvių kalbą išvertė Rolando giesmę (1927), J. W. Goethe’s Jaunojo Verterio kančias (1932), Aristofano komediją Debesys (1936), Aischilo tragediją Prikaltasis Prometėjas (1937), J. E. Riveros (Amazonės džiunglėse 1974), M. de Unamuno (Vienos aistros istorija 1977), J. I. Kraszewskio Vitolio raudą (1977), H. Melville’io (Baltasis banginis 1990) romanų, R. L. Stevensono novelių (rinktinė Slėpiningos novelės 1980 Čikagoje, 1992 Vilniuje). Sudarė ir su kitais išvertė Lotynų Amerikos (rinktinė Pietų Kryžiaus padangėje 1951), anglų (1974), ispanų (1980), portugalų (1985), amerikiečių (1993) rašytojų novelių rinktines, sudarė ir išvertė portugalų (Lianų liepsna 1968), ispanų (Atogrąžų saulė 1981, Atgimusi daina 1986), italų (Italijos balsai 1989), prancūzų (Naujieji vėjai 1991) 20 a. poezijos antologijas. Sudarė lietuvių išeivijos spaudos 1970–79 bibliografiją. Parašė atsiminimus (knyga Tarp dviejų pasaulių 1992).
Apdovanojimai
Gedimino 3 laipsnio ordinas (1939).
2271